Naujausios
Liolių pamaldumas turi savo ženklus
Nedidelė Liolių parapija (Kelmės rajonas) garsėja ne vienu liaudies pamaldumo objektu, tarp kurių – vienintelis Lietuvoje nešiojamasis rožinis, Švenčiausiosios Mergelės Marijos pasirodymo šventam Kazimierui paveikslas, unikali varpinė.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Katalikų bažnyčia – protestantizmo laikais
Liolių šventųjų Simono ir Judo Tado bažnyčia pastatyta 1522 metais. Protestantizmo įsigalėjimo laikais, 1628 metais, bažnyčią buvo pasisavinę evangelikai liuteronai.
Iki šiol Liolių bažnyčia ir parapija garsi ne vienu liaudies pamaldumo objektu.
Profesorius Alfonsas Motuzas, pasitelkdamas istorinius šaltinius, aiškino, jog labai retą vardą Liolių bažnyčia gavusi neatsitiktinai. (Lietuvoje nėra nė dešimties bažnyčių, kurių globėjai – šventieji Simonas ir Judas Tadas).
Šventas Simonas buvo apaštalas, vienas iš Kristaus mokinių ir pasekėjų. Jo simboliai: kryžius, valtis, lenktas kardas ir kuoka. Šis šventasis globoja patekusius į beviltiškas situacijas.
„Ar tuomet Lioliams buvo taip blogai? Buvo. Katalikai neteko bažnyčios, ir Lioliuose įsigalėjo reformacija. Tų metų giesmėje giedojo, jog visoje Žemaitijoje belikę septyni kunigai“, – sakė A. Motuzas.
Neatsitiktinai ir centriniame altoriuje pasirinktas Švenčiausiosios Mergelės Marijos, nelaisvėje esančiųjų globėjos paveikslas.
Tuo metu daug lietuvių karuose su Turkija, Prūsija, Maskva buvo patekę į priešų nelaisvę. Belaisvių katalikų išpirkomis rūpinosi Lietuvos-Lenkijos katalikų bažnyčia. Popiežius Inocentas XII-asis šį pamaldumą įteisino visoje katalikų bažnyčioje, Lioliuose pamaldumas žinomas nuo 1735 metų.
Be Liolių Švenčiausiosios Mergelės Marijos, nelaisvėje esančiųjų globėjos paveikslai dar yra Kairių (Šiaulių rajonas) ir Pakruojo bažnyčių altoriuose.
Vienintelis paveikslas
Lioliuose, vienintelėje bažnyčioje Lietuvoje yra unikalus paveikslas, įtrauktas į enciklopedinį švento Kazimiero žinyną – švenčiausiosios Mergelės Marijos pasirodymas šventam Kazimierui.
Paveiksle šventam Kazimierui prie kojų guli vyro nekaltumo simbolis, pristatomas giesme „Ausk, Marija, rožių giją“, sietinas su šio kūrinio pamaldumu. Giesmė išaukština švento Kazimiero skaistybę.
Profesorius Alfonsas Motuzas pasakojo, jog, pasak istorinių šaltinių, šventam Kazimierui, sergančiam džiova, atvedė kurtizanių. Buvo manoma, kad sugulimas su kurtizanėmis pakelia kraujo apytaką, ir baisi liga pasitraukia. Tačiau šventas Kazimieras tokios gydymo metodikos atsisakė, pasirinkdamas vyrišką skaistybę ir mirtį.
Išdrožė nešiojamąjį rožinį – pasveiko dukra
Kitas, parapiją puošiantis pamaldumo objektas, irgi vienintelis Lietuvoje – nešiojamasis rožinis (rožančius). „Ko neturi Lietuva, tą turi Lioliai“, – teigė profesorius.
1922-1923 metais, kada Lioliai priklausė Kelmės valsčiui, medinį rožinį padarė vietos gyventojas Šedys, kaip auką, pasižadėjimą, kad pasveiktų nuo gimimo sunkiu rachitu sirgusi jo dukra. Padarius šį rožinį, pašventinus, mergaitė pasveiko.
Šiam žmogui padėjo Liolių parapijietė Pranciška Marija Petrošienė. Pamaldumą įskiepijo kunigas Račaitis.
„Iš kur žmogui atėjo į galvą mintis iš medžio išdrožti nešiojamąjį rožinį? Rožinis kilęs iš Romos. 1716 metais italai laimėjo mūšį ir užbaigė kovas su Turkija. Bažnyčia ir popiežius Romos parapijose įvedė pamaldumą nešioti procesijinį rožinį, kaip Marijos globos ir apsaugos nuo kitatikių, taip pat ir nuo ligų, bėdų bei negandų pamaldumo formą. Manau, kad per kunigą Račaitį lioliškis ir sužinojo apie rožinį“, – sakė Alfonsas Motuzas.
Vyskupas Motiejus Valančius savo raštuose yra rašęs, jog 1849-1875 metais kai kurios žemaičių parapijos, keliaudamos į Šiluvos atlaidus, organizuodavo 15 mergaičių nešamas vėliavėles, kurių spalvos (balta, raudona ir žalia) simbolizavo rožinio dalis ir sudarydavo tam tikrą vainiką, panašų į rožinį. Bet tikras medinis nešiojamas rožinis tėra tik Lioliuose, išlikęs iki šių dienų.
Varpinė skelbdavo ir pavojų
1857 metais šalia Liolių bažnyčios buvo pastatyta varpinė.
Palyginti nesenas statinys atliko dvi funkcijas: liturginę (kvietė, informavo, skelbė apie atliekamas liturgines apeigas) ir geopolitinę.
Istoriniai ir menotyriniai šaltiniai liudija, kad iš Liolių varpinės, skambinant varpais, buvo informuojama apie į miestelį atjojančius caro žandarus, kurie rinkdavo jaunus vyrus į rekrūtus. Už tai Liolių komendorius 1863 metais buvo caro žandarų ištremtas į Sibirą ir ten mirė.
Menotyrininko Pauliaus Galaunės teigimu, Liolių varpinė išlaikė buvusių pilių gynybinį ir pilietišką pobūdį. Iš čia skambėjo ne tik varpo muzika, bet ir Žemaičių Kalvarijos giesmės.
Medinė skulptūra ir švento Antano stebuklas
Lioliuose, priešais buvusį dvarą, prie tvenkinio stovi Švenčiausiosios Mergelės Marijos Maloningosios skulptūra.
Bažnyčios istoriniai šaltiniai teigia, jog pirmą kartą medinė skulptūra buvo pastatyta 1638 metais. Jos kilmė sietina su Šiluvoje 1628 (1629) metais įvykusio švenčiausiosios Mergelės Marijos apsireiškimo dešimtmečiu.
Švento Antano altorius ir paveikslas kilę iš Tytuvėnų bernardinų vienuolyno pamaldumo, Liolių kraštą pasiekęs 1614 metais.
Vienuoliai bernardinai platino ir giesmes bei maldas šventam Antanui.
Lioliuose užfiksuotas su šventu Antanu susijęs stebuklas. Yra rašoma, kad Liolių bažnyčios remontui buvę surinkta daug parapijiečių aukų. Tačiau pinigai dingo.
Visa parapija meldėsi šventam Antanui, kad pinigai atsirastų. Po keleto dienų pinigai buvo rasti padėti bažnyčioje. Šventas Antanas yra dingusių daiktų atgavėjas ir patronas.
Autorės nuotr.
VARPINĖ: Liolių varpinės varpas ne tik skambindavo liturginėms apeigoms, bet 1863 metų sukilimo metu įspėdavo apie į miestelį atjojančius caro žandarus, kurie rinkdavo jaunus vyrus į rekrūtus.
SKULPTŪRA: Šalia tvenkinio, priešais buvusį dvarą stovi Švenčiausiosios Mergelės Marijos Maloningosios skulptūra. Pirmoji medinė Marijos skulptūra Lioliuose buvo pastatyta 1638 metais, praėjus dešimtmečiui po Marijos apsireiškimo Šiluvoje.
ROŽINIS: Vienintelis nešiojamas rožinis Lietuvoje – Lioliuose.
PAMALDUMAS: Profesorius Alfonsas Motuzas sakė, jog iš Liolių pamaldumas per Tytuvėnus, Troškūnus pasiekia net Vilnių.