Naujausios
„Lino“ šventėje vienintelė linų augintoja žodžio negavo
Penktą kartą Budraičiuose, netoli Tytuvėnų (Kelmės rajonas) surengtoje „Lino“ šventėje apie bebaigiantį Lietuvoje išnykti liną kalbų nebuvo daug. Žodžio nuo scenos nesulaukė, nors ir norėjo kalbėti, vienintelė šventėje dalyvavusi linų augintoja iš Pakruojo rajono. Kelmės rajono vicemeras pareiškė, kad šventė ir nėra skirta linų augintojams.
Pernai Kelmėje neliko linų fabriko.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Linus prilygino išnykusioms klumpėms
Penktą kartą Budraičiuose, netoli Tytuvėnų (Kelmės rajonas) surengta „Lino“ šventė pirmąsyk persipynė su žemdirbių bei Lietuvos kaimų bendruomenių atstovų sąskrydžiu. Budraičiuose, tradicinėje “Lino“ šventės vietoje, prekiautojai lino dirbiniais rikiavosi prieš oficialią šventės atidarymo ceremoniją. Žemdirbių, visos Lietuvos kaimų bendruomenių atstovai netoliese esančiame stadione tuo metu savo kiemelius įsirenginėjo, bandydami vienas kitą pranokti, nustebinti.
Į sceną, aktorės Virginijos Kochanskytės pakviesti, ėjo garbingi svečiai: Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas, žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė, kiti.
Kelmės rajono vicemeras Zenonas Mačernius, priminęs, jog 1940–aisiais Lietuva pagal linų auginimą užėmė trečią vietą pasaulyje ir pripažindamas, kad dabar ši kultūra beveik baigia išnykti iš Lietuvos laukų, užtikrino: „Šventė reikalinga. Ji nėra skirta linų augintojams. Tai tradicija. Mes nesvarstome, ar reikalingas mums lietuviškas šokis “Klumpakojis“, jei seniausiai klumpių nebenešiojame“.
Jam antrino ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas, teigdamas, jog „švenčių reikia visokių“. Kultūros ministerijos regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė linui gražių žodžių nepagailėjo: “Linas yra ta kultūra, kuri maitina, rengia ir dvasią šildo. Kiek dainų sudėta, kiek papročių išpuoselėta iki mūsų dienų vieninteliam linui. Auga linas ir augs. Tegul ir nedaug beliko“.
Šventėje sutikome ir linų augintoją iš Pakruojo rajono, Ramutę Vaitekūnienę. Moteris buvo liūdna, sakė esanti viskuo nusivylusi, nors nei priekaištauti, nei guostis neketino. Tačiau vienintelei į šventę atvykusiai lino augintojai net nebuvo sudaryta galimybė nuo scenos šventės dalyvius pasveikinti.
„Norėjau kelis žodelius tarti. Bet, jei neleido, jau po oficialių kalbų savo užauginto lino kuokštelius įteikiau ponams aikštėje. Kad atmintų liną. Aš auginu 120 hektarų linų. Ir auginsiu“, — sakė moteris.
Vienur karaliai, kitur — žemdirbiai
Šiųmetinė „Lino“ šventė nestokojo siurprizų.
Šventiška brikele į aikštę įsuko artistai, vaidinantys Prūsijos karalienę Luizę (Giedrė Zelcaitė), karalių Vilhelmą Frydrichą III (Artūras Kozlovskis), svitą. Ne veltui karališkoji šeima šventę pagerbė. Šiemet Europoje paskelbti kultūrų dialogo metai. Todėl, pasak šventės vedančiosios Virginijos Kochanskytės, draugauti reikia su visais. Iš tikrųjų prieš porą šimtų metų karališkoji Prūsijos pora rezidavo Klaipėdoje.
Kol puošniai, pagal to meto madas apsirengę artistai šoko, dainavo, juokdarys — juokino, gretimame stadione taip pat netilo šurmulys.
Žemdirbiai, Lietuvos kaimų bendruomenės, kuo išmoningiau įsirengę savo kiemelius, nematytais neregėtais, neragautais valgiais stalus apsikrovę, jėgas bandė futbolo, krepšinio, linksmųjų estafečių rungtyse. Į Budraičius atvyko bendruomenės iš įvairiausių kampelių: Vilkaviškio, Ukmergės, Panevėžio, Šilutės, Šiaulių, kitų vietovių. Kalbinti žmonės tvirtino, kad labai smagu draugėje laiką praleisti, pasilinksminti, draugiškus ryšius užmegzti.
„Lino“ šventė tęsėsi iki vėlumos.
LINININKĖ: 120 hektarų auginanti Pakruojo rajono gyventoja Ramutė Vaitekūnienė apgailestavo, kad jai nebuvo leista į sceną užlipti ir linų šventės dalyvius šiltais žodžiais pasveikinti. „Politikams po oficialių kalbų savų užaugintų linų įteikiau, kad nors tiek atsimintų“, — sakė linų augintoja.
DIRBINIAI: Visos Lietuvos amatininkai atvežė dirbinių iš lino.
KARALIAI: Į Budraičiuose surengtą penktąją „Lino“ šventę atvyko karališkoji šeima: Prūsų karalienė Luizė (Giedrė Zeicaitė), karalius Vilhelmas Frydrichas III (Artūras Kozlovskis), svita.
LINKSMYBĖS: „Lino“ šventė šiemet sukvietė į sąskrydį žemdirbius bei Lietuvos kaimų bendruomenes. Šventės dalyviai varžesi sporto rungtyse, linksmosiose estafetėse, demonstravo madas, vaišinosi ir kitaip linksminosi.
ŠEIMININKAI: Prie Kelmės rajono bendruomenių kiemelio svečius pasitikdavo vaišingi gaspadoriai: Junkilų bendruomenės „Kruteklis“ pirmininkė Onutė Granickienė ir Pakražančio seniūnas Alfonsas Sakalauskas.
Autorės nuotr.