„Lingvistika – irgi poezija“

„Lingvistika – irgi poezija“

„Ling­vis­ti­ka – ir­gi poe­zi­ja“

Šau­kė­nų kul­tū­ros ir ama­tų cent­re (Kel­mės ra­jo­nas) pri­sta­ty­ta kny­ga „Ling­vis­ti­ka – ir­gi poe­zi­ja“ apie iš šio kraš­to ki­lu­sio ir prieš še­še­tą me­tų mi­ru­sio gar­saus kal­bi­nin­ko bal­tis­to pro­fe­so­riaus Al­ber­to Ro­si­no gy­ve­ni­mą bei dar­bus.

Kny­gą, ku­rią 200 eg­zemp­lio­rių ti­ra­žu iš­lei­do Vil­niaus uni­ver­si­te­to lei­dyk­la, pa­ren­gė kal­bi­nin­ko naš­lė Gra­ži­na Ro­si­nie­nė ir Re­gi­na Venc­ku­tė.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

Ket­ve­ri me­tai dar­bo iki kny­gos at­si­ra­di­mo

A. Ro­si­no naš­lė ir vie­na iš kny­gos su­da­ry­to­jų Gra­ži­na Ro­si­nie­nė pa­sa­ko­jo, jog 2011-ai­siais, mi­nint jos vy­ro mir­ties me­ti­nes, ki­lo idė­ja iš­leis­ti apie kal­bi­nin­ką kny­gą.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­lo­lo­gi­jos fa­kul­te­te yra gra­ži tra­di­ci­ja leis­ti kny­gas ir apie gy­vus pro­fe­so­rius, ir jau į am­ži­ny­bę išė­ju­sius. Kny­gų se­ri­ja va­di­na­si „Min­tis ir at­min­tis“.

Kny­gos apie A. Ro­si­ną pa­ren­gi­mas tru­ko ket­ve­rius me­tus. Tre­je­tą me­tų plu­šėjo vien G. Ro­si­nie­nė. Iš pra­džių su­da­rė są­ra­šą žmo­nių, ga­lin­čių pa­ra­šy­ti pri­si­mi­ni­mų apie jos vy­rą. Pri­si­mi­ni­mų su­lau­kė. Ro­si­nų na­muo­se bu­vo li­kę daug A. Ro­si­no po­pu­lia­rio­sios, ne moks­li­nės, kū­ry­bos dar­bų: ei­lė­raš­čių, biog­ra­fi­jos ap­ra­šy­mų, in­ter­viu įvai­riems lei­di­niams kal­bos po­li­ti­kos, gim­to­sios kal­bos kul­tū­ros klau­si­mais, šmaikš­čių hu­mo­res­kų.

„Kny­gą nu­spren­džiau su­skirs­ty­ti eta­pais, kiek­vie­ną sky­rių pra­dė­ti Al­ber­to gro­ži­nės kū­ry­bos pa­vyz­džiais, vė­liau pri­dė­ti žmo­nių pri­si­mi­ni­mų. Plu­šė­jau il­gai, kol į pa­gal­bą pri­si­kal­bi­nau pui­kią re­dak­to­rę ir pa­ty­ru­sią kny­gų su­da­ry­to­ją Re­gi­ną Venc­ku­tę. Dir­bo­me kar­tu“, – sa­kė G. Ro­si­nie­nė.

Dėl per­ne­lyg di­de­lės bū­si­mos kny­gos apim­ties te­ko at­si­sa­ky­ti su­ma­ny­to sky­riaus apie kal­bi­nin­ko įam­ži­ni­mą, pa­ger­bi­mą Vil­niu­je ir jo tė­viš­kė­je, Pa­juo­du­pio kai­me. Kny­go­je li­ko sky­riai „Gy­ve­ni­mas ir dar­bai“, „Šau­kė­nai. Tė­vų pa­sto­gė­je ir mo­kyk­lo­je“, „Vil­niaus uni­ver­si­te­tas ir stu­di­jos Ry­go­je“, „Sa­vo na­muo­se“, „Vil­niaus in­ži­ne­ri­nis sta­ty­bos ins­ti­tu­tas“, „Ir vėl Vil­niaus uni­ver­si­te­tas“, „Vals­ty­bi­nė lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja“, „Pas­ku­ti­nį kar­tą apie sa­ve“.

Sim­bo­liš­kai kny­gą nu­spręs­ta baig­ti pa­sku­ti­niu A. Ro­si­no ke­tu­rei­liu, ku­rį naš­lė ra­do praė­jus ke­lioms sa­vai­tėms po vy­ro mir­ties ant jo dar­bo sta­lo. Ant po­pie­riaus skiau­tės, pa­lik­tos prie ne­baig­tos ra­šy­ti kny­gos apie Pra­ną Skar­džių rank­raš­čio, bu­vo už­ra­šy­ta: „ Nes­ku­bėk suang­lėt – dar pa­būk lie­tu­vai­tis, / Nors die­ną ar ki­tą, nors ko­kią savaitę/ Kol ta­vo gim­dy­to­jai šaukš­tą pa­dės.../Kas am­ži­ną atil­sį jiems su­kal­bės?“

„Ne­no­rė­čiau, kad apie ma­ne kal­bė­tu­mė­te, kaip apie dei­man­čiu­ką“

Kny­gos pri­sta­ty­mo šven­tė­je Šau­kė­nuo­se pa­ro­dy­ta fil­mo apie Gi­riš­kių kai­mą, ku­rio da­ly­je, va­di­na­mo­je Pa­juo­du­piu, ir gi­mė bū­si­ma­sis kal­bi­nin­kas Al­ber­tas Ro­si­nas, iš­trau­ka.

Fil­me skam­ba ir pa­ties A. Ro­si­no pri­si­mi­ni­mai apie tė­vus, se­ne­lius, pra­smin­gos min­tys. „Ne­no­rė­čiau, kad apie ma­ne kal­bė­tu­mė­te kaip apie dei­man­čiu­ką. Aš tu­rė­jau ge­rus mo­ky­to­jus – dei­man­čiu­kus, ir tė­vus, ir kai­my­nus. Vi­są Šau­kė­nų ap­lin­ką. Tik­riau­siai dėl to aš ir su­si­do­mė­jau to­kiais ne­prak­tiš­kais hu­ma­ni­ta­ri­niais moks­lais“, – įsi­ti­ki­nęs prieš ke­le­tą me­tų kal­bė­jo A. Ro­si­nas. Pro­fe­so­rius pri­si­mi­ni­mų pa­ra­šė ir pa­ties re­da­guo­to­je kny­go­je „Vai­lo­ko, Gi­riš­kių, Gi­riš­kiu­kų, Ak­liu­ko, Gal­vy­diš­kės nyks­tan­tys kai­mai“.

2013 me­tais kal­bi­nin­ko A. Ro­si­no tė­viš­kė­je ati­deng­tas pa­mink­li­nis ak­muo. Fil­me – ir šios šven­tės aki­mir­kos.

Pri­si­mi­ni­mais apie A. Ro­si­ną kny­gos pri­sta­ty­mo ren­gi­ny­je da­li­jo­si jo ar­ti­mie­ji, drau­gai. Bro­lis An­ta­nas Ro­si­nas tvir­ti­no, jog vy­res­nis Al­ber­tas jam vi­suo­met bu­vęs au­to­ri­te­tas, drą­sus ir stip­rus, vie­na ko­ja žen­gęs už jį pir­miau.

Apie Al­ber­tą Ro­si­ną

Ži­no­mas lie­tu­vių kal­bi­nin­kas pro­fe­so­rius ha­bi­li­tuo­tas hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras Al­ber­tas Ro­si­nas gi­mė 1938 me­tais Pa­juo­du­pio kai­me ne­to­li Šau­kė­nų. Šei­mo­je bu­vo vy­riau­sias, tu­rė­jo bro­lį An­ta­ną ir tris se­se­ris.

Si­dab­ro me­da­liu bai­gęs Šau­kė­nų vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, pa­si­rin­ko stu­di­jas Vil­niaus uni­ver­si­te­te. Iš pra­džių stu­di­ja­vo lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą, vė­liau pa­si­rin­ko kal­bo­ty­rą. Po stu­di­jų bai­gi­mo du de­šimt­me­čius dir­bo Vil­niaus in­ži­ne­ri­nia­me sta­ty­bos ins­ti­tu­te, nuo 1989 me­tų – Vil­niaus uni­ver­si­te­to Bal­tų fi­lo­lo­gi­jos ka­ted­ro­je (1990-1996 me­tais bu­vo ka­ted­ros ve­dė­jas). A. Ro­si­nas še­še­rius me­tus va­do­va­vo Vals­ty­bi­nei lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jai.

1969 me­tais ap­gy­nė fi­lo­lo­gi­jos moks­lų dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ją „Lie­tu­vių ir ki­tų bal­tų kal­bų gi­mi­ni­nai įvar­džiai. Da­ry­ba ir links­nia­vi­mas“, 1984 me­tais – dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ją „Bal­tų kal­vų įvar­džiai: sinch­ro­ni­ja ir diach­ro­ni­ja“.

Ap­do­va­no­tas Lie­tu­vos moks­lo, Jo­no Kaz­laus­ko, Ka­zi­mie­ro Bū­gos pre­mi­jo­mis. Iš­lei­do de­šimt mo­nog­ra­fi­jų.

Lie­tu­vos ir už­sie­nio moks­lo lei­di­niuo­se pa­skel­bė apie 80 straips­nių is­to­ri­nės ir ly­gi­na­mo­sios gra­ma­ti­kos klau­si­mais, pe­rio­di­niuo­se lei­di­niuo­se ra­šė lie­tu­vių kal­bos ug­dy­mo ir kul­tū­ros te­mo­mis (apie 100 straips­nių), re­da­ga­vo moks­lo dar­bus. Bu­vo tarp­tau­ti­nio ling­vis­ti­nio žur­na­lo „Bal­tis­ti­ca“ re­dak­to­rių ko­le­gi­jos na­rys.

Pas­ku­ti­nis pro­fe­so­riaus Al­ber­to Ro­si­no dar­bas bu­vo „Šau­kė­nų šne­ktos veiks­ma­žo­džio as­me­na­vi­mo sis­te­ma (vien­ti­si­nės for­mos)“. Jam kal­bi­nin­kas il­gai rin­ko me­džia­gą.

Šau­kė­nų kraš­to­ty­ros mu­zie­jaus mu­zie­ji­nin­kė Ele­na Bur­du­lie­nė sa­kė, jog preiš ke­le­tą me­tų lan­ky­da­ma­sis mu­zie­ju­je, jai įtei­kė lei­di­nio „Bal­tis­ti­ca“ nu­me­rį, ku­ria­me šis straips­nis bu­vo pa­skelb­tas.

Au­to­rės nuo­tr.

DAR­BAS: A. Ro­si­no naš­lė Gra­ži­na Ro­si­nie­nė sa­kė, jog pri­rei­kė ket­ve­rių me­tų, kol kny­ga apie žy­mų­jį kal­bi­nin­ką bū­tų iš­leis­ta.

KNY­GA: Kny­go­je „Ling­vis­ti­ka – ir­gi poe­zi­ja“ su­rink­ti ir su­dė­ti pri­si­mi­ni­mai apie A. Ro­si­ną nuo mo­kyk­los lai­kų Šau­kė­nuo­se iki jo pa­ties iro­niš­kų teks­tų iš stal­čiaus.

BRO­LIS: Pri­si­mi­ni­mais apie bro­lį da­li­jo­si An­ta­nas Ro­si­nas.