Naujausios
Atvelykio išvakarėse keli šimtai žmonių dalyvavo Šiaulių kultūros centro organizuotame orientaciniame žaidime „Ridenk margutį kultūros link“. Pagal mįslių žemėlapius žaidimo dalyviai turėjo aplankyti Kaštonų alėją, Dailės galeriją, Gaidžio Laikrodžio aikštę, skverą prie Šiaulių miesto savivaldybės, Prisikėlimo aikštės apžvalgos pastatą, Talkšos ežero pakrantę ir Šiaulių miesto centrinį parką, įminti paslėptas mįsles. Užpildyti žemėlapiai dalyvavo loterijoje, laimingiausiems jų savininkams atiteko Šiaulių kultūros centro įsteigti prizai.
Sekmadienį Atvelykio šventės programą pradėjo šv. Mišios, po jų Prisikėlimo aikštėje susirinkusius pasveikino Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros klebonas Egidijus Venckus.
Koncertavo lopšelis-darželis „Ežerėlis“ ir mušamųjų instrumentų grupė „Ritmas kitaip“, vaikų meninė studija „Pūūūka“ (vad. Brigita Šimkuvienė), muzikos studija „En-den-du“ (vad. Stanislava Rusevičienė ir Laura Dudnikienė), meninio ugdymo studija „Mikitukas“ (vad. Eglė Žalalienė).
Velykų bobutė papasakojo apie Atvelykio tradicijas, vyko edukacinės dirbtuvės, renginio dalyviai fotografavosi didžiuliuose karklų lizduose, išbandė kroketą su margučiais, kiaušinių „žvejybą“, rengė margučių ridenimo čempionatą.
Šiaulių lopšelis-darželis „Berželis“ organizavo kiaušinių parodą-konkursą „STEAM margas margutis“, lankytojai galėjo grožėtis įspūdingo dydžio margučiais.
Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namuose vyko vaikų Velykėlės su choreografijos studija „Impresija“. Koncertavo Šiaulių kultūros centro kolektyvai: choreografijos studija „Impresija“ (meno vad. Inga Širvienė), vokalo studija „Rokoko“ (meno vad. Rasa Kauneckaitė), liaudiškų šokių ansamblio „Kalatinis“ choreografijos grupė (meno vad. Vanda Verkulienė). Vyko margučių ridenimo varžytuvės, kitos edukacinės dirbtuvės.
Žaliūkių malūnininko sodyboje Velykų laikotarpis tradiciškai baigiamas Velykėlėmis.
Muzikinius pasirodymus dovanojo Šiaulių miesto vaikų folkloro ansambliai „Čiutulis“ (vad. Rima Šereivienė), „Gasužis“ (vad. Rosita Kalinienė), Rasos progimnazijos lalauninkai ir oratoriai (vad. Eglė Baranauskienė), Šiaulių jaunųjų turistų centro būrelis „Muzikavimo tradicijos“ (vad. Danguolė Masandukienė).
Atsinešę margučių, galėjo ridenti juos loveliuose. Buvo išrinkti ir apdovanoti gražiausi, didžiausi, mažiausi ir stipriausi vaikų, jų tėvelių ir močiučių marginti kiaušiniai, žaidžiami liaudiški žaidimai. Kiekvienas galėjo išbandyti jėgas įvairiose varžytuvėse, o norintys – pasimokyti kiaušinius marginti karštu vašku. Prisiminta ir velykinio supimosi tradicija – anksčiau manyta, kad kuo aukščiau išsisupsi, tuo linai didesni augs, o pats linksmesnis ir sveikesnis būsi visus ateinančius metus.
Šeimininkės kvietė paragauti gardžios Atvelykio kiaušinienės – svarbiausio tradicinio šios šventės patiekalo. Nuo senų laikų Žemaitijoje kiaušinienė buvo kepama per įvairias pavasario šventes, ne tik per Atvelykį, bet ir per Jurgines ar Sekmines. Šiais metais Atvelykis sutapo su Jurginėmis, tad kiaušinienę kepti ir ragauti buvo dvi progos. Žaliūkių malūnininko sodyboje Velykėlių kiaušinienė kepama lauke ant krosnies. Sušalę ar ištroškę galėjo paskanauti ant laužo išvirtos vaistingųjų žolelių arbatos.
Paprastai Velykė vaikus aplanko pirmąją Velykų dieną – jau tapo tradicija per Atvelykį sulaukti jos ir malūnininko sodyboje.
