Naujausios
Lenkijos prezidento močiutė į Žemaitiją sugrįžo knyga
Penktadienį Šaukėnų kraštotyros muziejuje (Kelmės rajonas) pristatyta dabartinio Lenkijos prezidento Bronislavo Komorovskio močiutės Magdalenos Nalenč-Gorskich Komorovskos knyga „Sugrįžimas į Žemaitiją“.
Lenkų bajoraitė gimė 1900 metų liepos 22 dieną Šaukėnuose. Knygoje – jos laimingos vaikystės ir ankstyvos jaunystės prisiminimai iš gyvenimo Žemaitijoje, Šaukėnų bei Džiuginėnų dvareliuose.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Paminklas Gorskių giminei ir Šaukėnams
Magdalenos Nalenč-Gorskich Komorovskos knyga „Sugrįžimas į Žemaitiją“ pristatyta Šaukėnų kraštotyros muziejuje. Šiame Žemaitijos miestelyje bajoraitė gimė, leido gražias vaikystės dienas.
Knygos pristatyme dalyvavo žurnalistas, vertėjas Kazys Uscila. Išvertęs apie 30 įvairių leidinių, vertėjas teigė, jog šią knygą versti iš lenkų kalbos į lietuvių nebuvo lengva.
Ponia Magdalena rašė prisiminimus nuo 1952 metų dukrai – kaip dienoraštį, ir apie knygą negalvojo. Pageltę sąsiuviniai ir palaidų užrašų lapai, prirašyti sunkiai įskaitomu dailiu „gotikos“ braižu, ilgus metus gulėjo stalčiuose.
Pirmiausia knyga pasirodė lenkų kalba. K. Uscila leidinio lietuvių kalba rengėjų vardu dėkojo Šaukėnų kraštotyros muziejaus muziejininkei Elenai Burdulienei, už kilnią ir nesavanaudišką pagalbą identifikuojant knygoje minimus vietovardžius.
Knyga – prisiminimas apie Gorskius, kurie į Lietuvos politinį, kultūrinį gyvenimą įnešė didelį indėlį. Labai daug dėmesio skirta ir Šaukėnams.
Apie miestelį autorė pasakoja nostalgiškai, su didele meile, prisimena vakarojimus po liepomis ir namų koncertus, iškylas ant Šatrijos kalno, Kalėdų ir Kūčių šventes, vaikų žaidimus, dvarininkų drabužius, papročius, tarnų, ponų gyvenimą ir panašiai.
„Knygą vadinčiau paminklu tiek Gorskių giminei, tiek ir Šaukėnams bei jų žmonėms“, – sakė vertėjas Kazys Uscila.
Gyvenimas Magdaleną Nalenč-Gorskich Komorovską iš Žemaitijos buvo nubloškęs į Peterburgą bei Vilnių. Su Juliušu Komorovskiu susilaukė trijų sūnų ir dukros, dešimties vaikaičių, tarp jų – ir Bronislovo, vėliau tapusio Lenkijos prezidentu.
Po Antrojo pasaulinio karo Komorovskių šeima buvo perkelta į Lenkiją. Varšuvoje ponia Komorovska mirė 1989 metais, gruodžio 29 dieną. Palaidota naujoje šeimos kapavietėje. Seni šeimos kapai liko Žemaitijoje.
Lenkijos prezidento baigiamasis žodis ir eilėraštis
„Sugrįžimas į Žemaitiją“ baigiamas Lenkijos prezidento Bronislavo Komorovskio žodžiu.
Kaimyninės šalies vadovas teigia paveldėjęs iš savo močiutės, vadinamos Babune-Munisia, daugybę sentimentų Žemaitijai, Lietuvai, savo protėvių žemei:. „(...) klausydamasis Babunės dažnai girdėdavau: „to jau nebėra“, „to tai jau nebepamatysi“, „neišgyvensi“, „net neparagausi“. Taip ji kalbėdavo apie gaivų ir šaltą vandenį, nešamą nuo deivės Laumės pušies į dvarą arbatai, prašmatnią vėžių sriubą ir paslaptingą Šatrijos kalną“.
Atrodė, kad tas pasaulis egzistavo tik Babunės širdyje, tačiau važinėdamas po Lietuvą 1989-1990 metais B. Komorovskis lengvai rado ir deivės Laumės pušį, ir vėžių sriubos išsivirė.
Knygoje spausdinamas ir Lenkijos prezidento eilėraštis „Žemaitijos, Pyrų ir Buda Ruskos prisiminimas“.
Šaukėnų kraštotyros muziejaus muziejininkė Elena Burdulienė viliasi, kad B. Komorovskis ateityje ras laiko ir galimybių dar kartą apsilankyti savo močiutės tėviškėje.
Autorės nuotr.
KNYGA: Į knygą „Sugrįžimas į Žemaitiją“ sudėti Magdalenos Nalenč-Gorskich Komorovskos autentiški prisiminimai apie vaikystę ir jaunystę, praleistą XX amžiaus pradžios Žemaitijoje, Šaukėnų ir Džiuginėnų dvareliuose.
VERTĖJAS: „Sugrįžimą į Žemaitiją“ iš lenkų kalbos išvertęs Kazys Uscila dalyvavo knygos pristatyme Šaukėnuose.
VIETOVARDŽIAI: Šaukėnų kraštotyros muziejaus muziejininkė Elena Burdulienė padėjo leidinio lietuvių kalba rengėjams identifikuoti knygoje minimus vietovardžius.
„ANIMA": Renginyje dainavo vokalinis tercertas „Anima“, vadovaujamas Aido Kalinčiko.