Naujausios
Šiaulių „Aušros“ muziejus išleido katalogą „Dingęs litvakų pasaulis dailininko Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) piešiniuose“. Katalogo sudarytoja Odeta Stripinienė, dizaineris Darius Linkevičius.
Katalogas – projekto „Dingęs litvakų pasaulis dailininko Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) piešiniuose“, skirto Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams (2020), dalis. To paties pavadinimo paroda pernai eksponuota Latvijoje – Rygoje ir Venspilyje.
„Aušros“ muziejus savo rinkiniuose turi itin vertingos judaikos ikonografijos.
Tai dailininko Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) piešiniai, Stasio Ivanausko (1917–2006), Chackelio Lemcheno (1904–2001), Zigfrido Berelsono (?–?), Stasio Vaitkaus (1907–1989), Jono Dvariškio (1912–1943), Vlado Šaulio (1902–1977), Česlovo Liutiko (1903–1984), Pelikso Bugailiškio (1883–1965) ir Maušos Fligelio (?–?) fotografijos, kuriose XX a. 3–4 deš. buvo užfiksuotas žydų paveldas, jų gyvenimo būdas.
Ypatinga vieta tenka G. Bagdonavičiaus piešiniams. G. Bagdonavičius gimė 1901 m. Radviliškyje. Pirmojo pasaulinio karo banga šeimą nubloškė į Rusijos gilumą. Šešeri metai, praleisti karo ir revoliucijos apimtoje Rusijoje, nepraėjo veltui, jaunasis Gerardas išnaudojo visas galimybes siekti išsilavinimo, dailės mokslo. 1921 m. šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Šiauliuose. G. Bagdonavičius užsiėmė pedagogine veikla ir menine kūryba.
Jis buvo unikalus, universalus menininkas – grafikas, tapytojas, scenografas, knygų ir žurnalų iliustruotojas, ekslibrisų kūrėjas, taip pat pedagogas, išugdęs būrį žymių mokinių, fotografas, vienas iš pirmųjų Lietuvos dizainerių, net architektas, kolekcininkas, pianistas mėgėjas, etnografas. G. Bagdonavičius pasižymėjo plačiu akiračiu, įvairiais interesais, kurių skatinamas ėmėsi ir judaikos ikonografijos.
Leidinyje „Dingęs litvakų pasaulis dailininko Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) piešiniuose“ pristatomi dailininko piešiniai, atspindintys Lietuvos žydų gyvenamąją aplinką, jų kultūrinį ir religinį gyvenimą. Detaliai vaizduojamos Šiaurės ir Vidurio Lietuvos miestų ir miestelių sinagogos, kurios yra ypač svarbus šaltinis tyrinėjant žydų istoriją, kultūrą, architektūrą, paveldą.
Piešiniuose dailininkas daug dėmesio skyrė specifinėms sinagogų interjero detalėms, baldams, kulto reikmenims. Unikalūs ir dailininko sukurti charakteringi tarpukario Lietuvos žydų portretai, tarsi prikeliantys iš užmaršties ano meto sinagogų lankytojus, bendruomeninio gyvenimo dalyvius. Šie kūriniai yra svarbus liudijimas litvakiškos tapatybės formavimosi ir jos raidos aspektais.
Leidinys papildytas Šiaulių krašto fotografų užfiksuotais sinagogų ir jų interjero vaizdais. Visa ši ikonografinė medžiaga padeda atkurti istorinę praeitį, rekonstruoja realius žydų bendruomenės bruožus, jos veiklos ypatumus, atskleidžia savitas Lietuvos žydų meno tradicijas.
Šiemet G. Bagdonavičiaus piešinių paroda tęs kelionę užsienyje – bus pristatoma Bauskės muziejuje Latvijoje ir Suvalkų apskrities muziejuje Lenkijoje.
Parodos eksponavimo vietos pasirinktos atsižvelgus į tai, kad litvakams priskiriama žydų bendruomenės dalis, gyvenusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Pagal dabartinį valstybių išsidėstymą ši teritorija apima ne tik Lietuvą, bet ir Gudiją, dalį Latvijos, Lenkijos Suvalkų krašto, net dalį Rusijos.
„Aušros“ muziejus taip pat išleido atvirukus su G. Bagdonavičiaus darbų vaizdais. Juos ir leidinį bus galima įsigyti netrukus startuosiančioje „Aušros“ muziejaus elektroninėje parduotuvėje arba muziejaus padaliniuose, kai jie atsidarys.
