Naujausios
Pomėgiui įkvėpė Liepoja
Iš „Lego“ detalių sukurtas pastatas – tarsi simbolinė dovana šiais metais įkūrimo šimtmetį švenčiančiam „Aušros“ muziejui.
Planuoto, bet taip ir nepastatyto pastato istoriją priminė Šiaulių „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Vilma Karinauskienė. Šiaulių „Aušros“ muziejus, įkurtas 1923 metais, augo, plėtėsi, jam reikėjo naujų patalpų, tad buvo nuspręsta svarbioms miesto kultūrinėms įstaigoms – muziejui ir bibliotekai – statyti naujus rūmus.
1930 metais Šiaulių kraštotyros draugija ir miesto Savivaldybė sudarė rūmų statybos komitetą, architektas Karolis Reisonas parengė pastato projektą.
1931 metais miesto parke šalia buvusios grafų Zubovų rezidencijos iškilmingai padėtas kertinis rūmų statybos akmuo. Netrukus turėjo prasidėti statybos, tačiau politinės ir finansinės priežastys nulėmė, kad statybų klausimas įstrigo. Nuspręsta, kad miestui geriau statyti ne muziejų, o mokyklą, tad K. Reisono projektas taip ir nebuvo įgyvendintas.
Kaip būtų atrodęs šis pastatas, pademonstravo R. Mikšiūnas, genetikos mokslų daktaras, besidomintis architektūra ir „Lego“.
„Esu „Lego“ architektas, iš „Lego“ kuriu pastatus, o gyvenu iš mokslo“, – prisistatė R. Mikšiūnas. Pomėgiui mokslininką įkvėpė Liepoja (Latvija). Lankydamas mamos vaikystės namus, Rokas susižavėjo Liepojos architektūra, ją pradėjo fotografuoti. Kai išsisėmė fotografijoje, atrado „Lego“.
Prieš penkerius metus R. Mikšiūno draugai, žinodami apie jo domėjimąsi architektūra, padovanojo baltų kaladėlių rinkinį – kad architektūrą galėtų ne tik fotografuoti, bet ir konstruoti.
Pirmasis R. Mikšiūno sukonstruotas „Lego“ modelis – Kauno centrinis paštas. Kitas projektas – masyvi 3,5x2,5 metro „Lego“ užuolaida iš 60 tūkstančių detalių (jos svėrė 128 kilogramus). Šią užuolaidą įkvėpė architekto Felikso Vizbaro Kauno centriniame pašte sukurta mozaikinė grindų danga, atkartojanti tautinį raštą. Idėją įgyvendinti padėjo penkiolika žmonių, komanda dirbo šešias dienas po 8 valandas. Užuolaidos nebėra, ji buvo kurta tik parodai, bet kūrėjas pasiliko fragmentą atminimui.
R. Mikšiūnas sako, kad tarpukario modernizmą ir apskritai paveldo interpretacijas galima pateikti įdomia forma, aktualia ir jaunesniems. Dalyvaudamas interpretacijų projekte, jis sukūrė penkis modelius. Vienas iš pavyzdžių – į „Lego“ modelį inkorporavo garsaus baldininko Jono Prapuolenio medžio drožinį ir modernizmo laiptinę.
Dar vienas R. Mikšiūno sukurtas modelis – „Lego“ skulptūra „Palangos Juzė“. Vienas iš paskutiniųjų darbų – būsimo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo modelis.
R. Mikšiūnas dalyvauja ir tarptautiniuose projektuose, vienas iš jų buvo Izraelyje, Tel Avive.
Bet kol kas labiausiai kūrėją išgarsino Iljinų šeimos namo modelis. R. Mikšiūnas jį įkėlė į „Lego“ idėjų platformą: surinkus 10 tūkstančių patiktukų, modelis gali būti komercializuotas ir paverstas realiu rinkiniu. Lietuvio sukurtas Kauno modernistinis pastatas per tris mėnesius surinko 10 tūkstančių patiktukų, tad galbūt jis taps realiu „Lego“ rinkiniu, kurį bus galima nusipirkti ir modelį pasistatyti namuose.
„Jei taptų realiu rinkiniu, tai būtų pirmasis lietuviškas „Lego“ rinkinys, kurį galima įsigyti parduotuvėje“, – sakė R. Mikšiūnas.
Iššūkiai ir galvosūkiai
„Apie Šiaulių modernizmą negalime kalbėti, nepaminėdami Kauno, o ypač labai svarbaus įvykio – Kauno modernizmas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą“, – sakė „Lego“ architektas.
Pasak R. Mikšiūno, Lietuvai netekus Vilniaus ir sostine pasirinkus Kauną, vyko sparčios statybos: nuo 1918 iki 1940 metų Kaunas savo plotu išsiplėtė septynis kartus. Minėtu laikotarpiu statyti pastatai turi tarpukario modernizmui būdingą stilistiką, pagrindiniai jos bruožai: asimetrinis fasadas, charakteringi užlenkti langai, akcentuojamas pastato vertikalumas ir horizontalumas, apvalus langas.
„Po Pirmojo pasaulinio karo Šiauliai buvo stipriai sunaikinti, daug pastatų sugriauta, naujos architektūros poreikis buvo didelis, tad Šiauliuose modernistinės architektūros yra nemažai. Įdomus momentas, kad modernizmo architektūra atėjo staiga. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą dar turime įmantrią Art Nouveau architektūrą, o praėjus dvidešimčiai metų architektūra tampa labai funkcionali“, – sakė R. Mikšiūnas. Nuotraukose jis sugretino Chaimo Frenkelio vilą ir Šiaulių apskrities savivaldybės pastatą – juos teskiria 30 metų.
Kaip vyksta pastatų modelių iš „Lego“ kūrimas? R. Mikšiūnas, jei turi galimybę, pirmiausia pastatą nusifotografuoja, ieško planų. Tuomet programoje sukuria 3D modelį. O kai jau atkeliauja detalės, konstruoja.
Kurdamas nepastatyto Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir bibliotekos rūmų modelį, R. Mikšiūnas naudojosi projektu, parengtu K. Reisono. Modelio mastelis – maždaug 1:100.
„Statyti“ K. Reisono projektuotą pastatą pradėjo nuo pamatų. Didžiausias iššūkis buvo pasirinkti langus, nes „Lego“ turi specifinį dydį, tad teko susidurti su limitacijomis, techniniais galvosūkiais. Spalvas rinkosi, kad kontrastuotų.
„Tarpukario modernizmui būdingi įrėminti langai, – modelį komentavo R. Mikšiūnas. – Labai svarbus vertikalumo ir horizontalumo ryšys, turime horizontalius langus ir vertikalią laiptinę. Modernizmo architektūrai labai svarbu plokščias stogas – tokį ir matome. Labai svarbu ir tūrių žaismas, tūriai turi derėti tarpusavyje.“
Po modernizmo pastato modelio pristatymo renginio dalyviai buvo pakviesti į šiuo metu Venclauskių namuose veikiančią parodą „Modernizmo architektūra Šiauliuose: pažink, kurk, žaisk“. Parodos autorės architektės Eglės Januškienės parengtoje parodoje tarpukario architektūra pristatoma interaktyviai.
