Laz­dų dro­žė­jas ir ta­py­to­jas – žemaičių žemėje

Laz­dų dro­žė­jas ir ta­py­to­jas – žemaičių žemėje

Lazdų drožėjas ir tapytojas – žemaičių žemėje

Kelmės kultūros centro Dailės galerijoje trečiadienį atidarytos kelmiškio medžio drožėjo Mečislovo Ežerskio lazdų ir tautodailininko iš Telšių Jono Fortunato Igario tapybos darbų parodos „Žemaičių žemei“.

Parodos – vieni iš šią savaitę Kelmėje vykstančių žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursų renginių.

Dalia KARPAVIČIENĖ

daliak@skrastas.lt

Parodų autorius pristatė Kelmės kultūros centro parodų ir tradicinių amatų koordinatorė Eugenija Buivydienė.

Mečislovas Ežerskis su savo lazdomis gerai žinomas, išskirtinis kūrėjas ne tik Kelmės rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Jis gimė 1940 metais Kražiuose. Šiemet kūrėjas mini 75 metų jubiliejų. Pomėgį drožinėti paveldėjo iš tėvo ir vyriausiojo brolio. Dėl sunkios ligos M. Ežerskiui teko atsisakyti fizinių darbų. Vis dažniau jis pradėjo draugauti su medžiu, kol galiausiai drožinėjimas tapo pagrindiniu užsiėmimu, neatskiriamu nuo paties gyvenimo. Mečislovo Ežerskio lazdos – patogios įsitverti ir pasiremti, su išmoningomis rankenomis. Lazdos žvelgia velnio, paukščio, arklio, žmogaus, mitologinių būtybių akimis. Nuo 2009 metų M. Ežerskio lazdos sertifikuotos kaip tautinio paveldo produktas.

„Miške esu gimęs, miške augęs, miškas man – namai“, – sakė daugžodžiauti nemėgstantis M. Ežerskis, pridūręs, jog su mišku lengviau negu su žmogumi susikalbantis. Miškas juk daugiausia tyli. Lazdos, pasak drožėjo, ne jo, o pačios gamtos sukurtos. Jis tik truputį padailinantis.

Parodos atidaryme dalyvavusi Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė prisiminė pirmąjį apsilankymą prieš daugelį metų M. Ežerskio bute, pilname lazdų.

„Iki šių dienų išliko neišdildomas ir nepakartotas įspūdis, kai į mane vienu metu iš visų kampų sužiuro 1500 mitologinių būtybių akių. Negaliu jų lazdomis vadinti. Manau, kad šis kuklus miško žmogus yra unikumas ne tik Lietuvoje“, – sakė I. Seliukaitė.

Kitos parodos autorius – savamokslis tapytojas iš Telšių Jonas Fortunatas Igaris – parodos atidaryme negalėjo dalyvauti. E. Buivydienė sakė, jog visą savo kūrybą ir darbus telšiškis skyrė ir tebeskiria žemaičių žemei, 40 metų tapo Žemaitijos vaizdus, kurių yra šimtų šimtus nutapęs. J. Igario paveikslai išsisklaidė po pasaulį. Autorius yra surengęs individualių parodų, nuolat dalyvauja ir bendrose parodose. Darbai 2007 metais eksponuoti Seime. J. Igaris žemaičių žemei rašo eiles, bet nemano esąs poetas.

Autorės nuotr.

LAZDOS: Mečislovo Ežerskio lazdos tarytum žiūri į lankytojus iš visų pašalių.

MIŠKAS: „Miškas – man namai“, – sakė lazdų drožėjas iš Kelmės Mečislovas Ežerskis.

ŽEMAITIJA: Telšiškio Jono Fortunato Igario tapybos darbuose atsispindi Žemaitijos gamtos kaita ir jos grožis.