Naujausios
Tradicija išlaikyta
Galerijos darbuotojai tikėjosi, kad nuo gruodžio 10 dienos parodos atsivers lankytojams, bet, sugriežtinus karantiną, šios galimybės neliko. Abi parodas galima pamatyti „Laiptų galerijos“ feisbuko paskyroje.
Kalėdinė miniatiūrų paroda šiemet organizuojama jau 28-ąjį kartą.
„Laiptų galerijos“ paskyroje miniatiūros pristatomos skambant „Salduvės“ folklorinio ansamblio (vadovas D. Daknys) atliekamoms kalėdinėms dainoms-giesmėms. Sukurti septyni virtualūs ciklai.
Šiemet miniatiūras parodai atsiuntė 68 Lietuvos ir Latvijos dailininkai, sukūrę per 250 kūrinių.
Tarp parodos autorių – S. Prancuitis, A. Šeronas, G. Arlauskaitė-Vingrienė, R. Garbačiauskas, V. Žabarauskaitė, I. Šliuželienė, A. Visockis, A. Visockienė, V. Visockytė, G. Evseičikaitė, K. Bimba, A. Paškauskas, A. Zibalis, B. Kuicienė, G. Kaltanienė, H. Natalevičius, S. Teitelbaumas, V. Poškus, A. G. Černiūtė, R. Bičiūnas, D. Kairevičiūtė, A. Butvilas, S. Zakienė, M. Rastenienė, S. Gutauskas, M. Vilutis, latviai A. Klavinš, S. Spirge-Sene, I. Klasone, A. Biezbardis ir kiti.
Ekspozicijoje pristatoma tapyba, grafika, skulptūros, tekstilė, keramika.
Tradiciškai parengtas parodos katalogas – suvenyrinė atvirukų dėžutė, ji bus įteikta visiems parodoje dalyvaujantiems menininkams. Autoriams įsteigta keturiolika nominacijų.
Mažojoje salėje 28-oji tarptautinė kalėdinė miniatiūrų paroda veiks ir 2021 metų sausio mėnesį.
Tikisi susitikimo sausį
Didžiojoje salėje eksponuojama tapytojos, menotyrininkės, Bažnytinio paveldo muziejaus direktorės Sigitos Maslauskaitės tapybos paroda.
Į galerijos lankytojus parodos atidarymo proga S. Maslauskaitė kreipėsi vaizdo įrašu.
Dailininkei Šiauliai yra svarbus miestas kūrybinėje biografijoje: 2009 metais Šiaulių dailės galerijoje pristatė pirmą ir didžiausią parodą, parodą kuravo šviesaus atminimo architektė Gražina Pajarskaitė.
Paroda „Laiptų galerijoje“ dailininkei – antroji Šiauliuose.
Parodoje eksponuojama aštuoniolika paveikslų – nuo mažų iki labai didelių, chronologinės ribos siekia 2002–2020 metus.
Seniausias parodos paveikslas „Kankinystė“ nutapytas 2002 metais. Pasak dailininkės, jis remiasi krikščioniška ikonografija, amžinomis, pažįstamomis kompozicinėmis schemomis.
Parodoje S. Maslauskaitė kviečia atkreipti dėmesį į du peizažus. Šie kūriniai nutapyti 2009 metais po trijų mėnesių stažuotės Paryžiuje.
Dailininkė aplankė Chaimo Sutino retrospektyvinę parodą, joje labai didelį įspūdį paliko peizažai. Grįžusi kūrė Ch. Sutino kartotes žymiai didesniu formatu, žvelgdama ir pro savo dirbtuvės ir namų langus.
Įvadinis parodos paveikslas, patekęs ir ant plakato, „Mirtis ir mergelė“.
Pirmiausia S. Maslauskaitė tapė Šventąjį Jokūbą, garsųjį piligrimą su visais jam būdingais atributais – apsiaustu, lazda, audringu dangumi, keliu. Vieną popietę dirbtuvėje spontaniškai, ekspresyviai šalia nupiešė fatališką moterį su raudonu drabužiu – paveikslas įgijo kitą formą, kitą pavidalą.
„Kviečiu žiūrėti į šį paveikslą su humoru, su šypsena, nepaisant dramatiško pavadinimo, nes juk taip ir kinta dažnai mūsų gyvenimuose įvairūs pamatymai, supratimai, įvardijimai“, – sako dailininkė.
Paskutiniųjų metų kūriniai – vienuolių atvaizdai, Troškūnų romė su vaiku – nutapyti iš natūros. Troškūnuose vasarą dailininkė dalyvavo plenere.
Vienuoliai – draugai, pažįstami ir nepažįstami, dvasininkai: dailininkę visada traukė nematoma, neafišuojama pašaukimo dalis, kai žmogus yra savo pavidale, apsiauste, labai tapybiškas, atpažįstamas, tarsi kartotė iš senųjų darbų, bet tuo pačiu – gyvena mūsų laike.
Dailininkė pabrėžė, kad jos kūryboje nėra svarbiausia siužetai, ikonografijos, temos, pasakojimai. Tapyboje ji ieško santykio ne tik su savimi, Dievu, mylimu žmogumi, artimaisiais, draugais, bet ir su iššūkiais, problemomis, socialinio gyvenimo dalykais – visa tai dailininkei yra prasmės klausimą žadinantys iššūkiai ir santykio, įkvėpimo paieškos.
„Nelabai tikiu virtualiomis parodomis, labai abejoju, ar galima suprasti, pajusti meno kūrinį virtualiu būdu, bet gyvename tokiame laike ir tai yra proga pažiūrėti, pamatyti“, – sako S. Maslauskaitė.
Tapytoja tikisi, kad sausio mėnesį bus galima apžiūrėti parodą gyvai, galbūt surengti parodos uždarymą ir pratęsti pokalbį.
