Laikas – kaip vėjas

Lai­kas – kaip vė­jas

Arū­nas UO­GIN­TAS

„Šiau­lių kraš­to“ kul­tū­ros ap­žval­gi­nin­kas

Vie­no kū­ri­nio pa­ro­da Šiau­lių dai­lės ga­le­ri­jo­je ren­gia­ma jau ant­rą kar­tą. Pir­mo­jo me­ni­nio ren­gi­nio pa­si­se­ki­mas ir da­ly­vių gau­sa pa­ska­ti­no tęs­ti šį pro­jek­tą. Pa­va­di­ni­mas „Vie­nas kū­ri­nys Šiau­liams“ su­sie­tas su Al­ma Ma­ter mies­tu – vi­si dai­li­nin­kai yra bai­gę uni­ver­si­te­to Me­nų fa­kul­te­tą ar­ba dir­bę ja­me, o ir mies­to gim­ta­die­nis šiais me­tais su­tam­pa su ju­bi­lie­ji­ne „Sau­lės“ mū­šio da­ta.

Pa­ro­do­je da­ly­vau­ja įvai­rių kar­tų me­ni­nin­kai – ryš­kes­ni ir ma­žiau ži­no­mi, dir­ban­tys skir­tin­ga raiš­ka. Eks­po­zi­ci­ja įvai­ria­ly­pė, su­konst­ruo­ta iš kar­tais vi­sai ne­su­de­ri­na­mų vaiz­dų, ta­čiau is­to­ri­jos, ma­ny­čiau, ta­py­tos, pieš­tos, lip­dy­tos ir pa­čių me­ni­nin­kų už­ra­šy­tos, yra šio pro­jek­to jun­gia­mo­ji gran­dis.

Dai­li­nin­kai, pir­mie­ji at­siun­tę dar­bus, at­gai­vi­no sa­vo stu­di­jų me­tų pri­si­mi­ni­mus: Jo­lan­ta Ru­do­kie­nė pa­ste­le ant po­pie­riaus („Gi­liai vi­du­je“, 2016) at­ku­ria le­gen­di­nių, taip va­di­na­mų – ant­rų­jų rū­mų vie­nos au­di­to­ri­jos sie­ną, ku­rios struk­tū­ro­je ma­to­si dar iš švend­rių pa­da­ry­tos šim­ta­me­čio tin­ko konst­ruk­ci­jų de­ta­lių lie­ka­nos.

Jo­nas Žel­kaus­kas pa­sa­ko­ja: Esu gry­nas šiau­lie­tis, čia gi­męs, užau­gęs ir bai­gęs Šiau­lių uni­ver­si­te­tą (tuo me­tu ins­ti­tu­tą), po stu­di­jų nu­kly­dęs į Ma­žei­kius. Ta­py­bos kū­ri­niu jis pri­me­na niū­rų ir mo­no­to­niš­ką anų, so­vie­ti­nių lai­kų ur­ba­nis­ti­nį pei­za­žą („Pra­mo­ni­nis si­lue­tas“.1986).

Jau se­no­kai asamb­lia­žus ku­rian­tis Drus­ki­nin­kuo­se gy­ve­nan­tis And­rius Mo­sie­jus nau­ja­me kū­ri­ny­je ty­ri­nė­ja se­ną nuo­trau­ką, ku­rio­je už­fik­suo­tas keis­tas ga­na niū­raus laik­me­čio mo­men­tas.

Au­to­rius pa­sa­ko­ja šios fo­tog­ra­fi­jos at­si­ra­di­mo is­to­ri­ją: 1951–53 me­tais „El­nio“ kom­bi­na­te pla­na­vi­mo sky­riu­je dir­bo ma­no tė­vu­kas ir jo drau­gai... Nuot­rau­ka la­bai įdo­mi: sė­di trys vy­rai prieš sau­lu­tę – gal pie­tų per­trau­ka, pa­rū­ky­mas. Už nu­ga­rų kaž­koks agi­ta­ci­nis sten­das.

Ori­gi­na­lo fo­to ma­žes­nė, bet ryš­kes­nė. Su pa­di­di­ni­mo stik­lu per­skai­čiau: Lai­kas su­si­mąs­ty­ti! Mac­key sky­rius įsi­pa­rei­go­jo ko­vo mėn. ga­my­bos pla­ną įvyk­dy­ti 105%, įvyk­dė 67,3%. Siu­vi­mo sky­rius įsi­pa­rei­go­jo ko­vo mėn. ga­my­bos pla­ną įvyk­dy­ti 120%, įvyk­dė 88,1%. Var­ke­li ir Bimš­tei­nai, pra­dė­ki­te dirb­ti!

Ro­kiš­ky­je gy­ve­nan­tis ir dir­ban­tis Arū­nas Au­gu­tis asamb­lia­žu „Ver­du­liu­kų gat­vės pa­mėk­lė“ vi­zua­li­zuo­ja sa­vo stu­den­tiš­kas kla­jo­nes po trau­ki­nių sto­ties ra­jo­ną. Pa­na­šiai ir uk­mer­giš­kis Ju­lius Za­rec­kas jam bū­din­ga eksp­re­sio­nis­ti­ne ma­nie­ra mies­to apy­lin­kė­se ša­lia Prū­de­lio ty­ri­nė­ja vie­ną fi­gū­rą („Mau­duo­lė „Prū­de­ly­je“. 2015 ). Lyg pa­mink­las nyks­tan­tiems Ch. Fren­ke­lio fab­ri­ko sta­ti­niams yra Vil­mos Kund­ro­tie­nės kū­ri­nys „ In me­mo­ria griū­van­tiems“( 2015).

Rim­vy­das Dauž­var­dis, kar­tais ku­rian­tis vit­ra­žus, sa­ve at­ran­da leng­vai dūž­tan­čia­me stik­le.

Dai­li­nin­kas pa­sa­ko­ja: Prieš 30 me­tų at­vy­kau iš Sė­lių kraš­to. Vaikš­ti­nė­ju čia, Šiau­liuo­se. Vaikš­ti­nė­ju ir mo­kau­si, sva­jo­ju, ku­riu, ste­biu. Gy­ve­ni­mo šu­kes dė­lio­ju, o jos tai su­lim­pa, tai dar dau­giau su­sky­la...

Sa­vo abst­rak­čios ta­py­bos kū­ri­ny­je skai­čius pa­ra­šęs, Vir­gi­ni­jus Ta­mo­šiū­nas pa­sa­ko­ja: Til­žės 161, ad­re­sas su­si­jęs su ma­no vai­kys­tės ir jau­nys­tės lai­ko­tar­piu – iš ten iš­vy­kau, į ten vis dar su­grįž­tu...

Re­na­ta Mu­raus­kai­tė, prieš ke­le­rius me­tus bai­gu­si stu­di­jas, plast­ma­sė­je rai­žo įvai­rius in­ter­je­rus, spaus­di­na es­tam­pus ir sen­ti­men­ta­liai at­vi­rau­ja: Ma­no kas­die­ny­bė – mies­tas ir na­mai. Vi­sa tai – sie­nos, grin­dys ir daik­tai, be­si­slaps­tan­tys juo­se. To už­ten­ka, kad iden­ti­fi­kuo­čiau sa­vo bu­vi­mą, ku­ris šiuo me­tu yra la­biau­siai su­si­jęs su Šiau­liais.

Be­nas Ale­jū­nas ta­po di­de­lio for­ma­to gar­sių žmo­nių, daž­nai lie­tu­vių, po­rtre­tus. Pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mas kū­ri­nys – vie­nas iš pen­kių di­de­lio for­ma­to dar­bų, skir­tų lie­tu­vy­bės paieš­koms. Ta­py­bos dar­be „E(G)(R)ZI­LIS“ Be­nas ban­do vi­zua­liai per­teik­ti emig­ran­tų kar­tos, po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­si­trau­ku­sios iš Lie­tu­vos, imp­re­si­jas. Da­lis tų gar­sių lie­tu­vių bu­vo vie­ni iš FLU­XUS ju­dė­ji­mo įkū­rė­jų. Jo ma­ny­mu, tau­tai emig­ra­ci­ja bu­vo tam tik­ras kul­tū­ri­nis ir in­te­lek­tua­li­nis šo­kas. Nors šian­die­nos ana­lo­gi­jos, man at­ro­do, ga­li tu­rė­ti dar gi­les­nių pa­da­ri­nių. O jei­gu is­to­ri­ja bū­tų ki­to­kia, kaip at­ro­dy­tu­me šian­dien? – klau­sia au­to­rius.

Jau­kus, va­sa­ros ple­ne­rus pri­me­nan­tis, pa­ne­vė­žie­tės Iri­nos No­so­vos ne­di­de­lis ta­py­bos dar­bas iš cik­lo „Ste­bė­to­jai“ (2014).

Mies­to laik­ro­dis te­bes­to­vi, bet lai­kas pra­le­kia kaip vė­jas, nu­si­neš­da­mas net gra­žiau­sias aki­mir­kas ir su­tik­tus žmo­nes, – poe­tiš­kai sa­vo ak­va­re­lę („Pra­le­kian­tis lai­kas“, 2005) pri­sta­to El­ma Štur­mai­tė iš Drus­ki­nin­kų.

Pri­si­mi­ni­mai... Kaip be jų!

At­min­tis, is­to­ri­jos, pa­sa­ko­ji­mai mus jun­gia ir ski­ria, gal to­dėl ir šių ei­lu­čių au­to­rius pa­si­ry­žo pa­ro­do­je pri­sta­ty­ti dar 1999 me­tais su­kur­tą ta­py­bos dar­bą „Sau­lės“ mū­šiui at­min­ti.

Gra­fi­kė Re­da Uo­gin­tie­nė, prieš 16 me­tų sa­ve nu­ta­piu­si įsi­vaiz­duo­ja­mo „Kry­žių kal­no“ fo­ne, taip pat at­kū­ri­nė­ja is­to­ri­nius vaiz­dus, tik šį kar­tą ta­py­bo­je.

Vi­ta­li­ja Kur­ti­nai­tie­nė il­ga­me ir su­dė­tin­ga­me ke­ra­mi­kos jun­gi­ny­je iš gla­zū­ruo­tų žmo­ge­liu­kų gal­vy­čių ir ki­tų mi­nia­tiū­ri­nių de­ko­ra­ci­jų konst­ruo­ja sa­vo te­ra­ko­ti­nius pa­sa­ko­ji­mus-žai­di­mus. Juk dai­li­nin­kai taip ir žai­džia vi­są gy­ve­ni­mą... O žai­di­mai ga­li bū­ti ir la­bai su­dė­tin­gi.

Pa­ro­do­je da­ly­vau­ja ir Vil­niaus ta­py­bos pa­ro­dų gran­dai: Vil­niu­je gy­ve­nan­tis Ro­ma­nas Ba­lins­kas ir pa­ne­vė­žie­tis Ra­mū­nas Gri­ke­vi­čius. Ro­ma­nas prie gim­to­jo mies­to is­to­ri­jos in­terp­re­ta­ci­jų ry­žo­si pri­si­dė­ti Ka­ted­ros vaiz­dais, nu­ta­py­tais vie­na­me ple­ne­re. Ka­ted­ros bokš­tas, ma­to­mas mies­te iš vi­sur lyg švy­tu­rys prie jū­ros, su­tin­ka ta­ve , at­va­žiuo­jan­tį ir pa­ly­di iš­vyks­tant...

Ra­mū­nas tę­sia sa­vo gy­ve­ni­mo žai­di­mų ar ty­ri­mų li­ni­ją, vaiz­duo­da­mas jam ar­ti­mus žmo­nes ir la­bai as­me­niš­kas sen­ten­ci­jas. Jo „Ho­ri­zon­to li­ni­ja“ ( 2014) yra kaž­kur už mū­ro sie­nos. Juo­das dan­gus, du žmo­nės – vaiz­das kaip pro pra­va­žiuo­jan­čios ma­ši­nos lan­gą – ma­tai tik tai, į ką su­tel­ki dė­me­sį... Du žmo­nės – vy­ras ir mo­te­ris – lyg ir kar­tu, nors ba­si ir kaž­ko ieš­ko... Ti­kė­ki­mės, kad jiems vis­kas baig­sis ge­rai. O Vir­gi­ni­jus Mal­čius sa­vo fil­me pri­ke­lia tra­giš­ką įvy­kį: šiais lai­kais smur­to la­bai daug, bent jau iš TV ek­ra­no.

Me­ni­nin­kai daž­nai kal­ba ne­pa­to­gio­mis te­mo­mis, ku­ria vaiz­dus ir ska­ti­na dia­lo­gą su mu­mis – žiū­ro­vais.

Jau­nas vi­deo­me­ni­nin­kas Jus­tas Jur­ke­vi­čius fik­suo­ja mies­to dy­ki­nė­to­jus: fil­mas apie val­ka­tas, ku­rie tie­siog eg­zis­tuo­ja ir tiek. Jie am­ži­ni gat­vės spek­tak­lio da­ly­viai. Me­ni­nin­kas pri­pie­šia jiems kau­kes ir su­ku­ria iš jų bū­ties siur­rea­lis­ti­nę kom­po­zi­ci­ją.

Fo­tog­ra­fi­jos ko­lek­ci­ja pa­ro­do­je nė­ra di­de­lė: sa­vo nuo­trau­kas eks­po­nuo­ja Re­gi­na Šuls­ky­tė, Pau­lius Kar­pas, Jur­ga Sut­ku­tė.

Vie­nas iš fo­tog­ra­fi­jų au­to­rių – me­no­ty­ri­nin­kas Vir­gi­ni­jus Kin­či­nai­tis, at­siųs­da­mas dar­bą, pa­si­da­li­no sa­vo min­ti­mis: Pas­te­bė­jau, kad pa­sta­ruo­ju me­tu į ke­lio­nes ne­bei­mu sun­kaus veid­ro­di­nio fo­toa­pa­ra­to. Vis daž­niau jis lie­ka na­muo­se. Fo­tog­ra­fuo­ju mo­bi­liu te­le­fo­nu.

Grei­čiau tai – vi­zua­lūs die­no­raš­čiai, o ne me­ni­nės fo­tog­ra­fi­jos. Ta­čiau la­bai ne­si­no­ri pri­pa­žin­ti, kad mo­bi­lus te­le­fo­nas ne­ga­li bū­ti sa­vi­pa­kan­ka­ma kū­ry­bos prie­mo­nė...

Pa­ne­vė­žie­tis Eu­ge­ni­jus Mar­cin­ke­vi­čius eks­po­nuo­ja abst­rak­čią ta­py­bą „Šv. Jur­gio kar­diog­ra­mą“ (2015). Gal­būt šis kū­ri­nys, dar Rim­vy­do Pu­pe­lio „Ato­kai­tė“, Vid­man­to Za­rė­kos di­de­lio for­ma­to ak­va­re­lė „Neiš­mok­tos pa­mo­kos I“ yra pa­ro­dos ak­cen­tas, do­mi­nan­tės: at­spin­di laik­me­tį, ak­tua­lias me­ta­fo­ras.

Jau­nų Šiau­lių gra­fi­kių Si­mo­nų – Bag­do­nai­tės-Gu­bi­nie­nės ir Še­pu­ty­tės – rai­ži­niai eksp­re­sio­nis­ti­niai. „Ži­nau kaip tu jau­tie­si bal­ko­ne“, – „kal­ba“ su sa­vo per­so­na­žu, sė­din­čia mer­gai­te, Še­pu­ty­tė. O kaip jau­čia­si Šiau­lių po­nios, ku­rias gra­fi­niu vaiz­du nu­ren­gi­nė­ja Bag­do­nai­tė-Gu­bi­nie­nė? „Nau­jo­jo daik­tiš­ku­mo“ sti­lius, kaž­ka­da po­pu­lia­rus tar­pu­ka­rio Vo­kie­ti­jo­je, čia la­bai tin­ka: tas pa­ts nea­pib­rėž­tu­mas, inf­lia­ci­ja, tam tik­ro, tar­kim pro­pa­gan­di­nio ka­ro dvelks­mas ir daug įvai­rių grės­min­gų nuo­jau­tų...

Pui­ki pa­ro­da Šiau­liams. Tik­ra do­va­na Va­sa­rio 16-osios pro­ga: 69 au­to­riai ir pro­fe­sio­na­li kū­ry­ba – skulp­tū­ra, ke­ra­mi­ka, ta­py­ba, gra­fi­ka, vi­deo­me­nas. Nors kai ku­rių dai­li­nin­kų dar­bai, vis­gi, yra pa­grįs­ti sa­lo­ni­nio me­no ver­ty­bė­mis: si­tua­ci­ja ak­tua­li ne tik ša­lies re­gio­nų me­nui. Kai pa­si­gen­da­ma nuo­la­ti­nės, vien­ti­sos vi­zua­laus me­no vys­ty­mo kon­cep­ci­jos, gal­būt ir spe­cia­lios edu­ka­ci­jos, kai ku­rie me­ni­nin­kai tie­siog pa­si­duo­da tam tik­ram vie­no vi­suo­me­nės sluoks­nio sko­niui ir tiek...

„Vie­nas kū­ri­nys Šiau­liams“, pa­ro­da Šiau­lių dai­lės ga­le­ri­jo­je, ku­ria Lie­tu­vos is­to­ri­jos įvy­kių me­ta­fo­ras, vaiz­dus, ke­lia klau­si­mus, ak­tua­lius žiū­ro­vams, me­ni­nin­kams ir Šiau­lių mies­tui. Nea­be­jo­ju, kad šis pro­jek­tas tu­ri atei­tį.

Ro­ma­nas Ba­lins­kas. Šiau­lių Ka­ted­ros vaiz­dai, frag­men­tas. Dro­bė, alie­jus, 2014. Au­to­riaus rep­ro­duk­ci­ja.

Jo­lan­ta Ru­do­kie­ne. Gi­liai vi­du­je. Pas­te­lė, po­pie­rius, 2016. Au­to­rės rep­ro­duk­ci­ja.

Arū­nas Uo­gin­tas. Sau­lė 1236, frag­men­tas. Dro­bė, alie­jus, 1997-1999. Au­to­riaus rep­ro­duk­ci­ja.

Be­nas Ale­jū­nas. E(G)(R)ZI­LIS. Dro­bė, alie­jus, 2016. Au­to­riaus rep­ro­duk­ci­ja.

Ra­mū­nas Gri­ke­vi­čius. Ho­ri­zon­to li­ni­ja. Dro­bė, alie­jus, 2014. Au­to­riaus rep­ro­duk­ci­ja.

Vir­gi­ni­jus Mal­čius. Šu­li­nys. Ani­ma­ci­ja. 2016. Au­to­riaus rep­ro­duk­ci­ja.

Si­mo­na Bag­do­nai­tė Gu­bi­nie­nė, Šiau­lių Po­nia. Me­džio rai­ži­nys, 2015. Rep­ro­duk­ci­ja au­to­rės.