Naujausios
Kuršėnų dvare kurs muziejų
Grupė Šiaulių rajono kultūros vadovų, paminklotvarkos, muziejininkystės specialistų Kuršėnų etninės kultūros ir tradicinių amatų centre aptarė, kas turėtų įsikurti šalia esančiame dvare, kuris jau visas tapo Šiaulių rajono savivaldybės nuosavybe.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Gaivins tris nykstančius amatus
Vytauto Kirkučio, Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausiojo specialisto, teigimu, 2003 metais buvo parengtas projektas Kuršėnų dvaro rūmus pritaikyti Tautodailės ir amatų centrui įrengti. Dabar projektą reikia tikslinti ir koreguoti, nes rūmuose ketinama įkurti muziejų.
Kultūros, paminklotvarkos, muziejininkystės specialistai pirmiausiai apžiūrėjo dvaro patalpas, svarstė, kas kuriose galėtų būti įkurdinta.
Į vieną iš patalpų numatyta įkelti Kalendorių muziejų, dabar esantį Kultūros centro pastate. Ketinama įkurdinti ir kalendorių saugyklą.
Naujojo muziejaus kūrėjai siekia atgaivinti tris nykstančius amatus.
Pasak Kuršėnų etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktorės Birutės Poškienės, muziejuje turėtų būti pristatoma keramika, nes Kuršėnai – šalies puodžių sostinė.
Taip pat – audimas. Turima daug tekstilės darbų. Be to, Kuršėnuose gyveno šviesaus atminimo audėja Apolonija Šliūpienė, miestui padovanojusi savo stakles ir darbų. Dar viliamasi gauti ir keletą jos austų tautinių rūbų.
Daug dėmesio būtų skiriama ir medinei architektūrai, kurios nedaug yra išlikę. Bet Etninės kultūros ir tradicinių amatų centras yra išsaugojęs šviesaus atminimo kuršėniškio tautodailininko Adolfo Turausko darbų.
„O dabar eime į barą“, – pajuokavo B. Poškienė, kviesdama į dvaro pastato galą, kuriame yra paskutinis Savivaldybės iš gyventojo išpirktas butas, pinigų skyrus kultūros mecenatui Ramūnui Karbauskiui.
Durys, vedančios į antrąjį dvaro aukštą, buvo užrakintos, bet spyna benamiams ar girtuokliams netapo kliūtimi. Patalpose jau prišnerkšta.
Gali tapti padaliniais
B. Poškienės nuomone, Kuršėnų dvare kuriamame muziejuje turėtų būti ne tik įrengta ekspozicija, – kai kuriuose muziejuose ji nekeičiama po dešimtį metų. Muziejui reikia veiksmo.
Turėtų veikti keramikos dirbtuvės, kurios yra ir dabar. Reikia audimo patalpų su didžiosiomis ir mažosiomis staklėmis. Turėtų atsirasti ir patalpos medžio drožėjams įkurdinti.
Sumanymui Kuršėnų dvare įkurti muziejų pritarianti Virginija Šiukščienė, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja muziejininkystei, sako, jog medinės architektūros Lietuvoje nėra daug. Išplanavimas, puošybos elementai Kuršėnų dvarą daro ypatingą.
O kokį statusą įgytų šis muziejus?
Kultūros paveldo skyriaus vyriausiasis specialistas V. Kirkutis siūlo įsteigti Šiaulių rajono muziejų. Jo padaliniais taptų Gruševskių dvare įkurtas Kuršėnų kalendorių ir amatų muziejus, jeigu toks pavadinimas būtų pasirinktas, Naisių literatūros muziejus, gal ir tradicinių amatų centras.
Struktūriniais padaliniais galėtų tapti ir visuomeniniai muziejai. Apžvelgiant medžio drožybą, būtų galima nuvykti į medžio drožėjo Raimondo Baškio „Medinukų muziejų“, keramiką – į Vertelių keramikos muziejų studiją Kuršėnuose.
Dėl būsimojo muziejaus Kuršėnų dvare galutinai dar nėra nuspręsta. Diskusijos tęsiasi.
Autoriaus nuotr.
APŽIŪRA: Įvairių sričių specialistai apžiūri Kuršėnų dvarą.
SIMBOLIS: Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Kirkutis mano, kad kiekvieną, įėjusį į muziejų, turėtų pasitikti Kuršėnų miesto herbas.