Naujausios
Kuršėnų dvaro rūmuose surengtas šiltas ir ramus Ilgių vakaras, kuriame pagerbtas protėvių atminimas, kalbėta apie Ilgių šventės papročius, dalintasi atsiminimais. Ilgių šventę Šiaulių rajono savivaldybės Etninės kultūros ir tradicinių amatų centras surengė pirmą kartą.
Vakarą pradėjo kanklininkė Giedrė Amelija Tautkutė. Muziejininkė Daiva Pagojienė kalbėjo, kad visa gamta išgyvena ypatingą laikotarpį – perėjimą iš gyvybingos ir žalios vasaros į baltą žiemos sapnų rimtį.
„Nežinau, kas nutinka žmogaus viduje, bet krintant lapams, vis dažniau apsiblausiant danguj, ilgėjant tamsai, vis dažniau pagaunu save jaučiant ilgesį iki pat pašaknų. Ir jis beprotiškai ilgas, tas ilgesys. Negali nepastebėti, kad mūsų kalboje viskas gražiai susidėlioja į vietas ir kalba pati mums pasakoja mūsų istoriją. Ilgėja vakarai, ilgėja tamsos laikas, dūšioje pasidaro neišpasakytai ilgu ir patys nežinome, ko ilgimės. Ar ne todėl šis laikas vadinamas Ilgėmis?“ – šventės pavadinimą aiškino Daiva Pagojienė .
Karolina ir Viltė atnešė ir ant stalo padėjo ąsotį su gira ir duonos kepalą, sudėtos atsineštos vaišės.
D. Pagojienė kvietė susirinkusius palikti visas buitinio gyvenimo nuoskaudas ir su apvalyta širdimi įžengti pro vartus į tą aplinką ir nuotaiką, kuri sklinda iš mūsų visų širdžių, ir uždegti po žvakelę sau, savo gyvenimui.
„Ir tegu lietuviškųjų dainų skambėjimas pripildo erdvę amžinasties gaivesio, o jų minorinė nuotaika dera prie rudeniškojo liūdesio, o mes pamąstykim ne tik apie mirtį, bet ir apie naują gyvenimą. Koks mūsų gyvenimo tikslas? Kaip turime gyventi, kad gyvenimas iš tiesų būtų vertas žmogaus vardo? “ – kalbėjo muziejininkė.
Visi Ilgių šventės dalyviai buvo pakviesti į parką prie degančios ugnies aukure, kur atiduota duoklė Dievams. Sustojus prie aukuro buvo pilama girą ir į ugnį metami grūdai sakant „Už visus prietelius mūsų, teikis priimti mūsų auką“. Ypač gražiai atrodė mokinių iš burokų išskaptuoti žibintai.