Naujausios
Kultūros sostinė ruošiasi atidarymo šventei
2015-ųjų Lietuvos kultūros sostinė Žagarė (Joniškio r.) sausio 24-ąją atidarymo renginyje simboliškai atvers restauruotų XIX amžiaus Dmitrijaus Naryškino dvaro rūmų duris. Braukiami paskutiniai metų kultūros paveikslo, apimsiančio festivalius, knygų pristatymus, parodas, edukacijas, konferencijas, konkursus, potėpiai.
Apie tai kalbamės su regioninio parko direktoriumi Mindaugu BALČIŪNU.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Atidarymo šventės akcentai
– Sausio 24 dieną 18 valandą – pirmasis Lietuvos kultūros sostinės renginys, pakviesiantis į dvaro rūmų atidarymą. Kodėl nuspręsta šventę daryti lauke?
– Atverti dvaro duris tiesiogiai būtų sudėtinga užduotis, nes nėra tokios erdvios salės, kurioje tilptų visi, o klausytis už durų gretimoje patalpoje – netinkama išeitis. Didžiausia mūsų patalpa – apie 70 kvadratinių metrų ploto.
Todėl šventė vyks lauke prie rūmų, tačiau susirinkusieji galės pamatyti, kaip atrodo pastatas po restauracijos ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Specialiame ekrane bus transliuojami vaizdai iš rūmų.
– Ką pamatysime per atidarymą?
– Renginyje Lietuvos kultūros sostinės simbolį gintarinį Kultūros medį parko direkcijai perduos rajono meras Gediminas Čepulis, parsivežęs jį iš 2014-ųjų kultūros sostinės Panevėžio miesto.
Sveikinimus ekrane Žagarei siųs žinomi šalies menininkai. Šiuo įrašu rūpinasi Lietuvos televizijos komanda.
Rūmų vizualizacijoje dalyvaus tarptautinių konkursų laureatas choras „Brevis“, o žiūrovai lauke išvys tiesioginę transliaciją. Skambės gyvo garso grupės „Pelenai“ pasirodymas, džiugins jau ne pirmą kartą Žagarėje apsilankanti „Tele bim bam“ komanda.
Virš dvaro rūmų iškils specialiai pagaminta Lietuvos kultūros sostinės vėliava su vyšnios formos logotipu. Atidarymą, kuris truks apie porą valandų, vainikuos subtilūs fejerverkai.
Restauratorių „atradimai“
– Dvaro rūmai po restauracijos – turbūt viena didžiausių dovanų Žagarei Lietuvos kultūros sostinės atidarymo proga. Pastate pagal turimus dokumentinius duomenis atkurtos interjero detalės, sienų, lubų, grindų spalvinė gama, kai kurios sovietmečiu pertvarkytos patalpos vėl atgavo XIX amžiaus vaizdą. Kas sudėtingiausia ar netikėta buvo rūmus restauruojant?
– Rūmų dešiniojoje pusėje tvarkydami stogą statybininkai rado sovietmečio „palikimą“ – ryškius kadaise kilusio gaisro pėdsakus. Ugnis buvo gerokai nuniokojusi dalį stogo medinių konstrukcijų, bet išoriškai to nesimatė.
Sanitariniai mazgai buvo tokie išpuvę, kad dar metai ar dveji ir jie būtų iš antro aukšto nugarmėję. O juk čia seniau Globos namuose gyveno seneliai, veikė specialioji mokykla.
Dvaro sienos buvo dažytos daug kartų pačiomis įvairiausiomis spalvomis, visus sluoksnius reikėjo nuimti, atkurti lipdinius, rozetes ant lubų, restauruoti kai kur dar matomą medinę lubų ornamentiką.
Statybininkai – rangovas AB Panevėžio statybos trestas ir subrangovai – TŪB „Virmalda“ – darbus atliko kokybiškai ir greitai, per 14 mėnesių, nors realiai turbūt reikėjo bent dviejų vasarų, kad patalpos būtų gerai išdžiūvusios. Juk kurį laiką, išsikrausčius senelių namams, dvaras buvo nekūrenamas. Todėl labai jautriai reagavome pamatę vieną kitą įtrūkimą sienoje. Bet tai – normalus procesas tokiomis aplinkybėmis, statybininkai gegužės mėnesį smulkius defektus pašalins.
Pirma paroda ir lankytojai
– Ar jau sulaukėte pirmų lankytojų?
– Taip, nors patys neseniai persikraustėme ir dar net neturime visų baldų. Vyresni žagariečiai, kurie dvare lankė sovietmečiu veikusią mokyklą, ypač nori pamatyti savo klases.
Šiuo metu jau eksponuojame ir pirmąją solidžią parodą „Lietuva pašto siuntoje“, kurią pasiūlė Užsienio reikalų ministerija. Joje pristatomi į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašyti mūsų šalies objektai: istorinis Vilniaus centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija, Struvės geodezinis lankas, kryždirbystė, Dainų šventės, Baltijos kelias – iš viso dešimt objektų įdomybių skryniose.
Veiks didžiausia ekspozicija
– Dvaro rūmuose šiemet įsikurs lankytojų centras su didele ekspozicija. Papasakokite apie ją.
– Nuolatinė ekspozicija, Lietuvoje didžiausia iš visų regioninių parkų direkcijų, užims apie 250 kvadratinių metrų.
Eidamas iš vienos patalpos į kitą lankytojas galės pamatyti dvaro rūbų, Žagarės amatų, susipažinti su dvaro, žirgyno, vietos sporto, turgaus istorija, sužinoti apie Barborą Umiastauskaitę, gamtos lobius, net išgirsti žagarietišką šnektą. Lankytojų centras bus interaktyvus, su pritaikytomis šiuolaikinėmiss technologijomis.
Nuolatinėje ekspozicijoje vietą ras ir dalis įdomiausių dabartinio neformalaus Žagarės muziejaus, kurį įkūrė „Švėtės“ klubo pirmininkas Juozas Kazlauskas, eksponatų.
Džiugu, kad 2013 metais Žagarės regioninio parko lankytojų centro įrengimo techninį projektą Restauratorių sąjungos mokslinė metodinė taryba už tyrimų ir projektavimo darbų kompleksiškumą pripažino geriausiu šalyje (Projektavimo įmonė: UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“. Projekto autoriai – Saulutė Domanskienė ir Regina Smilgevičiūtė).
Lankytojų centrą planuojame atidaryti balandžio mėnesį. O kol kas kviečiame visus į Kultūros sostinės atidarymo bei kitus renginius, kurių Žagarėje, skaičiuojant visas nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, įstaigų veiklas, per metus bus surengta apie pusantro šimto.
Autorės nuotr.
SPRENDIMAS: Kutūros sostinės atidarymo renginys vyks lauke prie dvaro rūmų, o iš vidaus lauko ekrane bus rodomi vaizdai.
ATRADIMAS: Mindaugas Balčiūnas pasakoja, kad ši palėpė, kurioje dabar bus galima rengti parodas, anksčiau buvo eilinė pastogė ir sandėlis.
VESTIBIULIS: Atėjusius pasitinka erdvus dvaro rūmų vestibiulis.
AUTENTIKA: Vienoje patalpoje dar išlikusios ir renovuotos autentiškos dvaro rūmų grindys.
LIPDINIAI: Įspūdingi šviestuvus juosiantys lubų lipdiniai.
PARODA: Šiuo metu rūmuose jau veikia pirmoji solidi paroda „Lietuva pašto siuntoje“, kurią Lietuvos kultūros sostinei pasiūlė Užsienio reikalų ministerija.
RŪMAI: Kai kurios dvaro patalpos po restauravimo tikrai primena rūmus.