Naujausios
Kultūringos tautos saugoja tarmes
Penktadienį Joniškyje surengtoje konferencijoje „Gyvoji tarmių ištartis“ mokslininkės pranešėjos sutartinai tvirtino, kad tarmes būtina saugoti, tai liudija tautos kultūringumą.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Žmonės dar vis gėdijasi tarmės
Lietuvių kalbos instituto profesorė humanitarinių mokslų daktarė Danguolė Mikulėnienė, skaičiusi pranešimą „Lietuvių tarmės: XXI amžiaus įžvalgos“, pastebėjo, kad lietuviai kartais mano, jog kalbėti tarmiškai gali tik neišsilavinę žmonės, nes tai negraži, grubi kalba. Vis dėlto visoje Europoje sutinkama, kad kuo daugiau tauta išsaugoja tarmių, tuo ji kultūringesnė.
Kalba yra gyvas organizmas, ji kinta, tačiau vis tiek išlieka.
„Mūsų įsivaizdavimas, kad tarmės miršta kartu su žemdirbyste, ne visai teisingas,“ – sakė profesorė Danguolė Mikulėnienė.
Tarmės viena kitą veikia, mums turi įtakos ir kaimynai – latviai, lenkai, bet visų likimai skirtingi. Pasak pranešėjos, pavyzdžiui, kuršių tarmė veikė žemaičių tarmę, bet kur dabar kuršiai? Jų nebėra.
Tarmių tyrėjai
Profesorė D. Mikulėnienė pasakojo, kad susidėlioti pirmuosius Lietuvos tarmių žemėlapius padėjo kitataučiai tyrėjai.
Viena ryškesnių asmenybių – čekų kalbininkas Leopoldas Geitleris, Jono Basanavičiaus bičiulis. Šis tyrėjas, čekų filologijos istorijoje pagrįstai vadinamas „pirmuoju mūsų baltistu“, Prahos, Vienos, Zagrebo leidiniuose skelbė lituanistines studijas.
Pasak pranešėjos, iki Antano Baranausko kalbinės veiklos mes nedaug težinojome apie savo tarmes. A. Baranauskas joniškiečius įvardijo aukštaičiais rytiečiais pirmaisiais žiemiečiais. Rytiečiai, nes „l“ raidę taria kietai, ir pirmieji žiemiečiai, nes yra šiaurinėje šalies dalyje ties Latvija.
Tarmės gyvena ir kompiuterinėje erdvėje
Tarmes stengiamasi įvairiais būdais fiksuoti ir suteikti joms gyvybės, perkeliant į šiuolaikines kompiuterines laikmenas. Apie tai kalbėjusi Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja daktarė Violeta Meilūnaitė pastebėjo, kad taikantis prie naujųjų technologijų, tarmės įrašomos diskuose.
Vaizdo ir garso įrašai taip pat perkeliami į internetinę erdvę. Panašiai elgiasi ir latviai, estai, lenkai, švedai.
Lietuvos tarmių archyvo duomenų bazėje galime rasti duomenų ir iš Joniškio rajono. Daktarė Violeta Meilūnaitė kvietė konferencijos dalyvius prisidėti prie tarmių išaugojimo, pakalbinti kokią šalia gyvenančią močiutę, padaryti įrašą.
Profesorė daktarė Genovaitė Kačiuškienė kalbėjo, kaip tarmės atsispindi šiaurės panevėžiškių krašto dainose. O docentė Janina Švambarytė–Valužienė pakvietė visus pažaisti, atsakinėjant į klausimus.
Renginį paįvairino ir Joniškio kultūros centro folkloro ansamblio „Kupars“ dainos. Konferencijos organizatoriai literatų klubas „Audruvė“ parodė videoklipą iš vasarį Kriukų pagrindinėje mokykloje surengtos kūrybinės stovyklos „Mano tarmė – mano kalba gimtoji“.
Autorės nuotr.
KULTŪRINGUMAS: Profesorė Danguolė Mikulėnienė sakė, kad kuo daugiau tauta išsaugoja tarmių, tuo ji kultūringesnė.
MOKSLININKĖS: Daktarė Violeta Meilūnaitė (kairėje) pastebėjo, kad taikantis prie naujų technologijų tarmės perkeliamos į kompiuterinę erdvę, o docentė Janina Švambarytė–Valužienė uždavė klausimų iš kraštiečio tautosakininko Mato Slančiausko surinktos medžiagos.