Kraštotyrininkė susidomėjo miestelio kapinėmis

Kraštotyrininkė susidomėjo miestelio kapinėmis

Kraštotyrininkė susidomėjo miestelio kapinėmis

Kairių (Šiaulių raj.) gyventoja Nijolia Kasparavičienė parengė ir šio krašto istorija besidomintiems pristatė kraštotyros darbą apie trejas kapines, kuriose ilsisi šio miestelio žmonės. Kruopščiai atliktas darbas ateityje gali būti naudingas ne vienam.

Algimantas BRIKAS

brikas@skrastas.lt

Daug laiko reikalaujantis darbas

Kairietei Nijoliai Kasparavičienei, jau anksčiau susidomėjusiai kraštotyros veikla, prieš kelerius metus kilo mintis aprašyti miestelio kapines. Įgyvendinti sumanymą ji pradėjo užpernai – pasiėmė sąsiuvinį, parkerį ir iškeliavo pirmiausia į Senąsias, po to – į "Pušyno", o galiausiai – į Naująsias kapines.

Moteris vaikštinėjo kapinių takeliais ir jas aprašinėjo. Jau buvo baigusi numatytą darbą, kai į rankas pateko 1925 metais Šiauliuose „Vilties“ bendrijos išleista Petro Būtėno knyga. Pravertė joje išspausdinti pamokymai užfiksuoti viską, kas randama parašyta kapinėse.

N. Kasparavičienė ir ėmė užrašinėti viską – ir vardus ant antkapių, ir pavardes, ir tekstus. Tai buvo daug laiko reikalaujantis darbas. Kraštotyrininkę vienose ar kitose kapinėse galėjai pamatyti įvairiu dienos metu.

Ji pasakoja, jog, būdavo, nebesuskaitanti, ką pati sąsiuvinyje parašiusi, – ir sėda ant dviračio, skuba į kapines pasitikslinti.

Eidavo rytą, vakare, kai kapinėse mažiau žmonių, bet ir tai sulaukdavo klausimų: „Ką čia darai?“, „Kas tau liepė?“.

Alma Macijauskienė, Kairių seniūno pavaduotoja, mena, jog vieną lietingą vakarą nuskubėjusi nuo tėvelio kapo nurinkti žvakių ir išsigando: tarp kapų bestovintis žmogus. Pasirodo, tai N. Kasparavičienė berenkanti medžiagą savajam darbui.

Pernai per atostogas ponia Nijolia išspausdino kompiuteriu tai, ką surašiusi. Po to savo darbą dar papildė antkapių aprašais. Nurodė, koks tai paminklas, iš kokios medžiagos padarytas, kokia jo spalva.

Tai buvo antrasis darbų etapas – tai, ką padarė, sutikslinti ir papildyti.

Trejos kapinės

Savo darbą „Kairių miestelio kapinės“ N. Kasparavičienė juo susidomėjusiems pristatė miestelio Kultūros centre, o po to – bažnyčioje. Savo pasakojimą iliustravo nuotraukomis.

Senosiose kapinėse yra 190 kapaviečių su 250 pavardžių. Kapinių teritorija aptverta metaline tvora su betoniniais stulpais. Prie metalinių vartų stovi Stepono Lukošaičio darbo medinė skulptūra „Bertužių kaimo senoliams“.

Šiose kapinėse viena kapavietė iš kitų išsiskiria tuo, kad yra apjuosta masyvia grandine.

Šalia kapinių yra rūsiai. Žmonės, į Kairius atsikėlę 1957 metais, N. Kasparavičienei pasakojo, kad priešais buvusi parduotuvė. Kalvelėje buvo laikomi maisto produktai, nes čia vėsu.

Šios kapinės buvusios gerokai apleistos. Vėliau – sutvarkytos.

„Pušyno“ kapinėse yra 435 kapavietės su 633 pavardėmis. Aplink – daržai.

Naujosiose kapinėse tuo metu, kai kraštotyrininkė jas aprašė, mirusiųjų rimtį saugojo 320 kapaviečių su 358 pavardėmis. Kapinių teritorija apsodinta eglaitėmis.

Pirmasis mirusysis jose palaidotas 1985 metais.

Senosiose kapinėse daugelis kapaviečių išklotos plokštėmis arba trinkelėmis, o Naujosiose – pilama spalvotais akmenukais. Kai kur paliktos įvairių formų vietos prie paminklų – pasodinti gėlėms.

Visose trijose kapinėse stūkso akmeniniai, betoniniai kryžiai, o Senosiose – yra ir vienas medinis. Pastarųjų kapinių pakraštyje yra pastatyti keli kryželiai be jokio vardo ir pavardės. Matyt, ant kapavietės pastačiusieji naują kryželį, ir seno neišmeta.

N. Kasparavičienė aprašė ir antkapių akmenis, skulptūras.

Kapinėse yra ir vienas kitas apžėlęs, primirštas kapas ar mirusiojo artimųjų, galinčių pasirūpinti tuo kapeliu, jau nebėra gyvų.

Autorė tikisi pagalbos

Ant paminklų nurodomos mirusiųjų pavardės, vardai, giminystės ryšiai, mirties aplinkybės. Yra ir eilėraščių posmų, linkėjimų ilsėtis ramybėje.

N. Kasparavičienės darbe nurodyta pavardžių rodyklė. Jeigu po daugelio metų kas nors panorės sužinoti, kur ilsisi jo artimasis – ji padės.

Kraštotyros darbo „Kairių miestelio kapinės“ autorė tikisi sulaukti ir pagalbos. Tarkime, jai kol kas dar nepavyko sužinoti, kas "Pušyno" kapinėse esančios Šv. Marijos skulptūros autorius. O gal kas turi nuotraukų iš tų laikų, kai mirusiuosius į kapines veždavo sunkvežimiuose, papuoštuose berželiais?

N. Kasparavičienė linkusi savo darbą dar papildyti.

Autoriaus nuotr.

RIMTIS: Kairių Senosios kapinės.

AUTORĖ: Nijolia Kasparavičienė sako, kad darbą apie Kairių miestelio kapines rengusi su dideliu malonumu.

Nijolios KASPARAVIČIENĖS nuotr.