Naujausios
Koplytėlės fasade matosi trijų kunigų pavardės. Kiekvienas jų – nekasdieninė istorinė asmenybė, gražiai įsipynusi į anuometinį gyvenimą – savo ir aplinkos.
Pirmasis – Juozapas Varanavičius (1747–1813), kurio asmenybė įsipiešė į Šakynos bažnyčios atsiradimą originalia legenda, kaip „varna ir žvirblis bažnyčią pastatė“. Daugeliui buvo netikėta, kad legendos „žvirblio“ protėvis – žinomo rašytojo Augustino Griciaus prosenelis. Šaunu, kad tiek tautinės architektūros statiniai, tiek anuometiniai įrašai bažnyčios bei kapų koplyčios akmenyse, iki šiol talpina aną, prieš tris šimtmečius klestėjusią išmintį, nepakitusią ir dabartinėje „mobiliakų“ epochoje.
Antrasis – Antanas Bortkevičius (1835–1894), anuometinė, „baisiai tyli“ asmenybė, bene dvidešimt metų, pačiais kruviniausiais Muravjovo Koriko laikais, kunigavusi Šakynoje, kai jo kolega kunigas Vincentas Nagurskas buvo išsiųstas Sibiran, kartu su kitais rusifikacijos „nedraugais“. Tik praėjus pusantro šimto metų, tyrinėjant vyskupo Valančiaus palikimą, paaiškėjo, kad anuometinės Šiaurės Lietuvos lietuviškosios knygnešybos bei daraktoriškosios veiklos sistemų galai, išmintis ir drąsa slėpėsi šioje bažnyčioje. Šiandien belieka stebėtis ano laikmečio Šakynos kapinių lietuviškais antkapių užrašais.
Trečiasis – Antanas Rimavičius (1865–1933), gimęs Šakynoje, vėliau mokęsis anuometinėje Šiaulių vyrų gimnazijoje, šiandieninėje J. Janonio mokykloje. Profesiją gavo 1885–1890 metais, mokęsis Peterburgo dvasinėje akademijoje katalikų kunigu. Baigęs mokslus buvo įdarbintas Latgalėje, kur teko dirbti dešimtyje skirtingų parapijų, iš kurių pati sėkmingiausia – Balviai. Iki šiol broliukai latviai tikina, kad jis – vienas šio miestelio kūrėjų. Mes žinome Antaną ir kaip neeilinį skulptorių, palikusį bene 500 vienetų skulptūrinį palikimą, kurio mažytę dalelę – „Kristaus kančių“ rinkinį matome apgyvendintą naujosios Šiaulių Marijos prisikėlimo bažnyčios interjere...
Neatsitiktinai tik mūsų koplytstulpio atidarymui Šiaulių Aušros muziejus leido trumpam patalpinti šio kunigo medžio bareljefą „Kristus laimina pasaulį“, kuris vakare tapo pakeistas V. Tamošaičio skulptūra, sukurta pagal menotyrininko P. Galaunės rinkinius.
Gražu, kad gausius atidarymo dalyvius sveikino Šiaulių rajono mero pavaduotojas Algimantas Mačiulis, kad atidarymo metu poeto Brazdžionio eiles skaitė Juozas Šalkauskas, Joniškio garbės pilietis.
Reikia pažymėti, kad šią koplytėlę suprojektavo bei jos gamybą organizavo garbusis šakynietis Stasys Šalkauskas, jos metalinę dalį profesionaliai sutvarkė meistras Vidmantas Adomaitis su savo padėjėju Mantu. Visi darbai buvo atlikti savo lėšomis, savo širdimis. Meninis statinys patalpintas Šakynos šventoriuje, nunykusios medinės koplytėlės vietoje.
Juntant istorines bajorkaimio šaknis, tebeauginančias atminties ąžuolus mūsų dienomis, verta paminėti ir tylų Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordino veiklos braižą, kuris tiek Stasio Šalkausko, tiek kraštotyrininko, dizainerio Viliaus Purono asmenyse tebėra gyvas, veiklus, nesigarsinantis...