
Naujausios
Svarbus liudijimas
Išvakarėse knyga buvo pristatyta Kužiuose – ten, kur 1919 metais veikė atsiminimuose minimi partizanai.
Pristatyme Šiauliuose dalyvavo knygos mecenatė A. Šemetos dukra Audronė Šemetaitė-Murtaugh, knygos rengėja dr. Jolanta Mažylė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentė, karo istorikas profesorius dr. Valdas Rakutis, Klivlando lietuvių kultūros ir dokumentavimo centro archyvo vadovas Andris Jonas Dunduras.
Į renginį atvyko ir Šiauliuose gyvenanti jauniausiojo iš brolių Šemetų – Vytauto – dukra Vida Žiūkienė.
"Eilinio partizano atsiminimus" A. Šemeta rašė 1957 metais Klivlande, atskirais skyriais 1960 metais jie buvo publikuoti "Naujienų" laikraštyje.
Pernai A. Šemetaitė-Murtaugh tėvo prisiminimus patikėjo J. Mažylei, kuri stažavosi JAV, Klivlando lietuvių kultūros ir dokumentavimo centre.
"Vieną dieną į klubą atėjo Audronė Šemetaitė-Murtaugh, nešina dviem albumais pilnais savo tėvelio straipsnių iškarpų. Ji man ir sako: "Ar žinote, kad partizanų buvo ne tik po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje, bet ir tada, kai Lietuva kūrėsi? Mano tėvelis irgi buvo partizanas. Jo tekstai buvo spausdinami Amerikos lietuvių laikraštyje "Naujienos", – pirmąjį susitikimą prisiminė J. Mažylė.
Perskaičiusi publikacijas, spausdintas laikraštyje prieš šešis dešimtmečius, J. Mažylė iškart suprato, kad tekstus būtina išleisti Lietuvoje – jie yra svarbus istorinis liudijimas, dokumentas.
J. Mažylė atkreipė dėmesį, kad A. Šemeta rašo labai gyvai, atsiminimuose daug reportažo elementų, tiesioginės kalbos.
Praėjusią vasarą J. Mažylė rinko, tikslino medžiagą knygai Šiauliuose, Kuršėnuose ir jų apylinkėse. Jai talkino Kužių gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Violeta Laurutienė, Kuršėnų istorijos tyrėjas Jonas Kiriliauskas.
Knygoje pateiktos išsamios išnašos, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės, Kužių partizanų-šaulių sąrašas.
Į kovą buvo įsitraukę trys broliai Šemetos: Feliksas, Ipolitas ir Aleksas. Šaulių sąjungos pavedimu, F. Šemeta suformavo Kužių partizanų būrį ir stojo į kovą su bermontininkais.
Partizanai kovojo su kaimuose plėšikaujančiais ir gyventojus terorizuojančiais bermontininkų būriais, nuolat nutraukinėjo bermontininkų telefono ir telegrafo ryšį, neleido bermontininkams permesti pastiprinimo su Lietuvos kariuomene kovojantiems daliniams – rengė diversijas geležinkelio atšakoje tarp Kuršėnų ir Šiaulių, Lietuvos kariuomenei parūpindavo amunicijos iš vokiečių karinių sandėlių Šiauliuose.
Grąžino sielą į Lietuvą
JAV gimusi A. Šemetaitė į Šiaulius atvyko pirmą kartą.
"Man be galo didelė garbė ir privilegija būti čia, mano Tėvelio gimtinėje, didvyrių žemėje, laisvoj Lietuvoj, – į renginio dalyvius kreipėsi A. Šemetaitė-Murtaugh. – Aleksas Šemeta užaugo Šiauliuose, Vaišnorių kaime, ir būdamas penkiolikos metų, 1919 metais įstojo į mūšius dėl Lietuvos nepriklausomybės kartu su broliais Feliksu, Ipolitu ir kitais drąsiais ir patriotiškais Kužių būrio partizanais. Kodėl aš turėjau išleisti Tėvelio knygą dabar, kai šie įvykiai įvyko prieš šimtą metų? Pirmiausia, suteikti garbę, pagarbą ir pripažinimą, už kurį yra atsakingi Kužių partizanai. Paaiškinti, kaip jie padėjo pasiekti nepriklausomybę 1919 metais. Pasinaudoti proga paminėti jų didvyriškų darbų šimtmetį ir grąžinti mano Tėvelio sielą į laisvą Lietuvą, kurios jis nesulaukė pamatyti."
JAV gimusi A. Šemetaitė-Murtaugh buvo auklėjama patriotine dvasia, iki mokyklos augo kalbėdama tik lietuviškai, šoko tautinius šokius, lankė kultūrinius renginius, lietuvių kalbos pamokas.
Jos atmintyje išliko tėvelis, sėdintis prie rašomosios mašinėlės ir rašantis straipsnius laikraščiams, atsiminimus apie Lietuvą.
"Likus kelioms dienoms iki mano tėvelio mirties, jis paprašė eiti prie mūsų ežero kranto. Aš ryškiai prisimenu jo dangaus mėlynas, plačiai atmerktas akis, žvelgiančias per vandenį iki horizonto. Aš tikiu, kad jis įsivaizdavo atsisveikinimą su brangia šalimi, kurią taip mylėjo ir jo skaudus supratimas, kad daugiau niekada savo Tėvynės nebematys ir jo kapas paliks svetimoj šaly", – jautriai kalbėjo dukra.
A. Šemeta palaidotas JAV su žmona Anele. Brolis Ipolitas Šemeta palaidotas Šiauliuose. Feliksas Šemeta žuvo Sibire.
Savo kalbą A. Šemetaitė-Murtaugh baigė Tėvelio išmokytu Prano Vaičaičio eilėraščiu "Yra šalis" – jį deklamuodavo kiekviename šeimos susibūrime.
Profesorius V. Rakutis atkreipė dėmesį, kad pokario istorija dabar yra užgožusi Nepriklausomybės kovas. Svarbus Nepriklausomybės kovų akcentas – jos baigėsi pergale.
Istorikas negailėjo gerų žodžių A. Šemetos atsiminimams: parašyti detaliai, tiksliai, gyvai, nevengiant nepatogių detalių.
V. Rakutis pasiūlė pagal knygą parengti maršrutą Kužių partizanų keliais.
Klivlando lietuvių kultūros ir dokumentavimo centro archyvo vadovas Andris Jonas Dunduras išaugo itin patriotiškai nusiteikusioje ir tautinę tapatybę saugojusioje šeimoje.
"Lietuvą ir Ameriką skyrė mūsų namų slenkstis, – sakė A. J. Dunduras. – Lietuva yra lietuvių tautos namai. Lietuva – mama, Amerika – pamotė, bet labai gera pamotė."
Renginio pabaigoje kilo diskusija: kur geriau saugoti Amerikos lietuvių archyvus: JAV ar perduoti į Lietuvą?
Vakar knyga "Eilinio partizano atsiminimai" pristatyta Vilniaus įgulos karininkų Ramovėje.
