Knyga – paminklas Kužių partizanui Aleksui Šemetai

Svar­bus liu­di­ji­mas

Iš­va­ka­rė­se kny­ga bu­vo pri­sta­ty­ta Ku­žiuo­se – ten, kur 1919 me­tais vei­kė at­si­mi­ni­muo­se mi­ni­mi par­ti­za­nai.

Pris­ta­ty­me Šiau­liuo­se da­ly­va­vo kny­gos me­ce­na­tė A. Še­me­tos duk­ra Aud­ro­nė Še­me­tai­tė-Mur­taugh, kny­gos ren­gė­ja dr. Jo­lan­ta Ma­žy­lė, Vil­niaus uni­ver­si­te­to Ko­mu­ni­ka­ci­jos fa­kul­te­to do­cen­tė, ka­ro is­to­ri­kas pro­fe­so­rius dr. Val­das Ra­ku­tis, Kliv­lan­do lie­tu­vių kul­tū­ros ir do­ku­men­ta­vi­mo cent­ro ar­chy­vo va­do­vas And­ris Jo­nas Dun­du­ras.

Į ren­gi­nį at­vy­ko ir Šiau­liuo­se gy­ve­nan­ti jau­niau­sio­jo iš bro­lių Še­me­tų – Vy­tau­to – duk­ra Vi­da Žiū­kie­nė.

"Ei­li­nio par­ti­za­no at­si­mi­ni­mus" A. Še­me­ta ra­šė 1957 me­tais Kliv­lan­de, at­ski­rais sky­riais 1960 me­tais jie bu­vo pub­li­kuo­ti "Nau­jie­nų" laik­raš­ty­je.

Per­nai A. Še­me­tai­tė-Mur­taugh tė­vo pri­si­mi­ni­mus pa­ti­kė­jo J. Ma­žy­lei, ku­ri sta­ža­vo­si JAV, Kliv­lan­do lie­tu­vių kul­tū­ros ir do­ku­men­ta­vi­mo cent­re.

"Vie­ną die­ną į klu­bą atė­jo Aud­ro­nė Še­me­tai­tė-Mur­taugh, ne­ši­na dviem al­bu­mais pil­nais sa­vo tė­ve­lio straips­nių iš­kar­pų. Ji man ir sa­ko: "Ar ži­no­te, kad par­ti­za­nų bu­vo ne tik po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro Lie­tu­vo­je, bet ir ta­da, kai Lie­tu­va kū­rė­si? Ma­no tė­ve­lis ir­gi bu­vo par­ti­za­nas. Jo teks­tai bu­vo spaus­di­na­mi Ame­ri­kos lie­tu­vių laik­raš­ty­je "Nau­jie­nos", – pir­mą­jį su­si­ti­ki­mą pri­si­mi­nė J. Ma­žy­lė.

Pers­kai­čiu­si pub­li­ka­ci­jas, spaus­din­tas laik­raš­ty­je prieš še­šis de­šimt­me­čius, J. Ma­žy­lė iš­kart su­pra­to, kad teks­tus bū­ti­na iš­leis­ti Lie­tu­vo­je – jie yra svar­bus is­to­ri­nis liu­di­ji­mas, do­ku­men­tas.

J. Ma­žy­lė at­krei­pė dė­me­sį, kad A. Še­me­ta ra­šo la­bai gy­vai, at­si­mi­ni­muo­se daug re­por­ta­žo ele­men­tų, tie­sio­gi­nės kal­bos.

Praė­ju­sią va­sa­rą J. Ma­žy­lė rin­ko, tiks­li­no me­džia­gą kny­gai Šiau­liuo­se, Kur­šė­nuo­se ir jų apy­lin­kė­se. Jai tal­ki­no Ku­žių gim­na­zi­jos is­to­ri­jos mo­ky­to­ja eks­per­tė Vio­le­ta Lau­ru­tie­nė, Kur­šė­nų is­to­ri­jos ty­rė­jas Jo­nas Ki­ri­liaus­kas.

Kny­go­je pa­teik­tos iš­sa­mios iš­na­šos, as­men­var­džių ir vie­to­var­džių ro­dyk­lės, Ku­žių par­ti­za­nų-šau­lių są­ra­šas.

Į ko­vą bu­vo įsi­trau­kę trys bro­liai Še­me­tos: Fe­lik­sas, Ipo­li­tas ir Alek­sas. Šau­lių są­jun­gos pa­ve­di­mu, F. Še­me­ta su­for­ma­vo Ku­žių par­ti­za­nų bū­rį ir sto­jo į ko­vą su ber­mon­ti­nin­kais.

Par­ti­za­nai ko­vo­jo su kai­muo­se plė­ši­kau­jan­čiais ir gy­ven­to­jus te­ro­ri­zuo­jan­čiais ber­mon­ti­nin­kų bū­riais, nuo­lat nu­trau­ki­nė­jo ber­mon­ti­nin­kų te­le­fo­no ir te­leg­ra­fo ry­šį, ne­lei­do ber­mon­ti­nin­kams per­mes­ti pa­stip­ri­ni­mo su Lie­tu­vos ka­riuo­me­ne ko­vo­jan­tiems da­li­niams – ren­gė di­ver­si­jas ge­le­žin­ke­lio at­ša­ko­je tarp Kur­šė­nų ir Šiau­lių, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei pa­rū­pin­da­vo amu­ni­ci­jos iš vo­kie­čių ka­ri­nių san­dė­lių Šiau­liuo­se.

Grą­ži­no sie­lą į Lie­tu­vą

JAV gi­mu­si A. Še­me­tai­tė į Šiau­lius at­vy­ko pir­mą kar­tą.

"Man be ga­lo di­de­lė gar­bė ir pri­vi­le­gi­ja bū­ti čia, ma­no Tė­ve­lio gim­ti­nė­je, did­vy­rių že­mė­je, lais­voj Lie­tu­voj, – į ren­gi­nio da­ly­vius krei­pė­si A. Še­me­tai­tė-Mur­taugh. – Alek­sas Še­me­ta užau­go Šiau­liuo­se, Vaiš­no­rių kai­me, ir bū­da­mas pen­kio­li­kos me­tų, 1919 me­tais įsto­jo į mū­šius dėl Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės kar­tu su bro­liais Fe­lik­su, Ipo­li­tu ir ki­tais drą­siais ir pa­trio­tiš­kais Ku­žių bū­rio par­ti­za­nais. Ko­dėl aš tu­rė­jau iš­leis­ti Tė­ve­lio kny­gą da­bar, kai šie įvy­kiai įvy­ko prieš šim­tą me­tų? Pir­miau­sia, su­teik­ti gar­bę, pa­gar­bą ir pri­pa­ži­ni­mą, už ku­rį yra at­sa­kin­gi Ku­žių par­ti­za­nai. Paaiš­kin­ti, kaip jie pa­dė­jo pa­siek­ti ne­prik­lau­so­my­bę 1919 me­tais. Pa­si­nau­do­ti pro­ga pa­mi­nė­ti jų did­vy­riš­kų dar­bų šimt­me­tį ir grą­žin­ti ma­no Tė­ve­lio sie­lą į lais­vą Lie­tu­vą, ku­rios jis ne­su­lau­kė pa­ma­ty­ti."

JAV gi­mu­si A. Še­me­tai­tė-Mur­taugh bu­vo auk­lė­ja­ma pa­trio­ti­ne dva­sia, iki mo­kyk­los au­go kal­bė­da­ma tik lie­tu­viš­kai, šo­ko tau­ti­nius šo­kius, lan­kė kul­tū­ri­nius ren­gi­nius, lie­tu­vių kal­bos pa­mo­kas.

Jos at­min­ty­je iš­li­ko tė­ve­lis, sė­din­tis prie ra­šo­mo­sios ma­ši­nė­lės ir ra­šan­tis straips­nius laik­raš­čiams, at­si­mi­ni­mus apie Lie­tu­vą.

"Li­kus ke­lioms die­noms iki ma­no tė­ve­lio mir­ties, jis pa­pra­šė ei­ti prie mū­sų eže­ro kran­to. Aš ryš­kiai pri­si­me­nu jo dan­gaus mė­ly­nas, pla­čiai at­merk­tas akis, žvel­gian­čias per van­de­nį iki ho­ri­zon­to. Aš ti­kiu, kad jis įsi­vaiz­da­vo at­si­svei­ki­ni­mą su bran­gia ša­li­mi, ku­rią taip my­lė­jo ir jo skau­dus su­pra­ti­mas, kad dau­giau nie­ka­da sa­vo Tė­vy­nės ne­be­ma­tys ir jo ka­pas pa­liks sve­ti­moj ša­ly", – jaut­riai kal­bė­jo duk­ra.

A. Še­me­ta pa­lai­do­tas JAV su žmo­na Ane­le. Bro­lis Ipo­li­tas Še­me­ta pa­lai­do­tas Šiau­liuo­se. Fe­lik­sas Še­me­ta žu­vo Si­bi­re.

Sa­vo kal­bą A. Še­me­tai­tė-Mur­taugh bai­gė Tė­ve­lio iš­mo­ky­tu Pra­no Vai­čai­čio ei­lė­raš­čiu "Yra ša­lis" – jį dek­la­muo­da­vo kiek­vie­na­me šei­mos su­si­bū­ri­me.

Pro­fe­so­rius V. Ra­ku­tis at­krei­pė dė­me­sį, kad po­ka­rio is­to­ri­ja da­bar yra už­go­žu­si Nep­rik­lau­so­my­bės ko­vas. Svar­bus Nep­rik­lau­so­my­bės ko­vų ak­cen­tas – jos bai­gė­si per­ga­le.

Is­to­ri­kas ne­gai­lė­jo ge­rų žo­džių A. Še­me­tos at­si­mi­ni­mams: pa­ra­šy­ti de­ta­liai, tiks­liai, gy­vai, ne­ven­giant ne­pa­to­gių de­ta­lių.

V. Ra­ku­tis pa­siū­lė pa­gal kny­gą pa­reng­ti marš­ru­tą Ku­žių par­ti­za­nų ke­liais.

Kliv­lan­do lie­tu­vių kul­tū­ros ir do­ku­men­ta­vi­mo cent­ro ar­chy­vo va­do­vas And­ris Jo­nas Dun­du­ras išau­go itin pa­trio­tiš­kai nu­si­tei­ku­sio­je ir tau­ti­nę ta­pa­ty­bę sau­go­ju­sio­je šei­mo­je.

"Lie­tu­vą ir Ame­ri­ką sky­rė mū­sų na­mų slenks­tis, – sa­kė A. J. Dun­du­ras. – Lie­tu­va yra lie­tu­vių tau­tos na­mai. Lie­tu­va – ma­ma, Ame­ri­ka – pa­mo­tė, bet la­bai ge­ra pa­mo­tė."

Ren­gi­nio pa­bai­go­je ki­lo dis­ku­si­ja: kur ge­riau sau­go­ti Ame­ri­kos lie­tu­vių ar­chy­vus: JAV ar per­duo­ti į Lie­tu­vą?

Va­kar kny­ga "Ei­li­nio par­ti­za­no at­si­mi­ni­mai" pri­sta­ty­ta Vil­niaus įgu­los ka­ri­nin­kų Ra­mo­vė­je.