Kleboniškių kaimo buities muziejuje linarovį lydėjo dainos ir pasakojimai

Augustės LABENSKYTĖS nuotr.
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejuje vyko linarovio talka.

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejus (Radviliškio r.) rugsėjį užbaigė linarovio talka.

Linų lauke, kuriame dar neseniai žydėjo mėlynžiedžiai 'Kastyčiai' ir baltžiedžiai 'Snaigiai', su talkininkais darbavosi Panevėžio rajono Smilgių kultūros centro Perekšlių padalinio folkloro ansamblis „Ulyčia“, vadovaujamas etnomuzikologo Gvido Vilio.

Kaip rauti linus, juos rišti, statyti į gubas parodė ir pamokė Kleboniškių kaimo buities muziejaus vedėja Genovaitė Prascevičienė. Tolesnį lino kelią vaizdžiai nupasakojo G. Vilys ir muziejininkai. Linarovio dalyviai sužinojo, kaip būdavo nubraukiamos linų galvenos, kaip linai mirkyti, džiovinti.

Muziejuje saugomi linams apdirbti reikalingi įrankiai, tad talkininkai, kaip ir prieš daug metų, galėjo braukčiais nubraukti linų galvenas.

Darbai tęsdavosi – išdžiovinti linai būdavo išminami, šukuojami, verpiami, audžiami. Lino kelias ir gyvenimas apdainuotas dainomis – jos per linarovį darniai skambėjo Kleboniškių kaime.

Linarovio pabaigtuvėms būdavo ruošiamos vaišės, tad muziejininkai pratęsė patalkio tradiciją. Talkininkai vaišinti ant laužo virtu mėsos ir daržovių troškiniu, pagal senovinį receptą iškeptu pyragu, Kleboniškių kaime užaugintų žolelių arbata.

Mėlynžiedžiai ir baltžiedžiai linai Kleboniškių kaimo buities muziejuje buvo pasėti gegužės 31-ąją, minint Šv. Petronėlės, linų globėjos, dieną. Lietuvoje ši diena laikyta linų sėjos data. Tikėta, kad šią dieną pasėti linai džiugins ir pluoštu, ir sėmenimis. Paruošti linai muziejuje bus naudojami edukacinėms veikloms.