Naujausios
Linų rovimo talkoje laukiami visi, kam įdomus lino gyvenimas – nuo sėmenų iki audinio.
Į linarovį įsijungs ir darbus palengvins nuotaikingas Rozalimo folkloro ansamblis „Sedula“. Linų lauke skambės linarovio dainos, talkininkai sužinos apie papročius, tradicijas, išmoks linus rauti, surišti į „saujas“ ir pastatyti į gubas.
Linarovį vainikuos gardžios vaišės, jomis pasirūpins muziejaus darbuotojai.
Įprastai kaimo gyvenime linarovis likdavo paskutinis iš vasaros darbų. Jo pradžia ir pabaiga, svarbiausieji etapai būdavo pažymimi apeigomis.
Kol linai tampa audiniu, reikia įdėti daug darbo: pasėti, užauginti, nurauti, surišti, nuimti galvenas, išmerkti lietuje, išdžiovinti, išminti, iššukuoti, suverpti ir išausti. Tikėta, kad linų auginimą globojąs dievas Vaižgantas, o darbus su lino pluoštu jaujoje – dievas Gabjaujis ar Gavėnas.
Šiandien Lietuvos gamtovaizdį retai bepuošia žiedais mėlynuojantys, vėliau parudavusiomis galvutėmis skambantys linų laukai, suremtos gubos. Gatvinis Kleboniškių kaimas – vienas iš išskirtinių kampelių, kur tebeauginami baltažiedžiai linai „Snaigiai“ ir mėlynžiedžiai „Kastyčiai“. Vasarą čia galima grožėtis linų žydėjimu, o atėjus rudeniui pajausti ypatingą linarovio dvasią.
Po vienkiemių reformos gatvinių rėžinių kaimų tradicija – talkos – ėmė nykti, tad Kleboniškių kaime muziejininkai stengiasi šią tradiciją atkurti ir perduoti. Pirmasis linarovis Kleboniškių kaimo buities skyriuje vyko praėjusiais metais.
