Kinui Šiaulių apskrityje — 100 metų

Skyr. Retro

Kinui Šiaulių apskrityje — 100 metų

Jonas NEKRAŠIUS

Iki 1909 metų į Šiaulius atvykdavo klajojantis kinas. Tik 1909 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių centre, Goco namuose, Didžiojoje kalėjimo gatvėje Levitas ir Sliozkinas atidarė pirmąjį ne tik mieste, bet ir apskrityje 180 vietų iliuzoną ilgu pavadinimu–„Elektro-Biografas Modern iš Paryžiaus“, kurį aptarnavo specialiai įrengta elektros stotelė. Šiauliečiai šį kino teatrą vadino “elektriniu teatru“.

Yra išlikęs 1909 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo aktas apie šį kino teatrą. Komisija konstatavo, kad patalpos pritaikytos kinematografui, yra du aparatai, žibalu varomas variklis, dinamo mašina.

Čia buvo parodyti pirmieji mieste filmai: „Paryžiaus studentų išdaigos“, “Stebuklingoji fleita“, “Senojo jūrininko pasakojimas“, “Paslaptingoji spinta“, “Toska“, “Vienos meilės istorija“, “Ištisus metus laimingas bus tas, kuris per Naujuosius metus pabučiuos kareivį“ ir kt.

Antrasis kino teatras Šiauliuose — „Fantazija“ buvo atidarytas 1912 m. Tai buvo 400 vietų kinas, priklausęs šiauliečiui fotografui Šmuilovui ir Ko. Jis įsikūrė Bolšaja (dabar Vilniaus) gatvėje priešais “Moderną“. Prie “Fantazijos“ veikė žiemos sodas. Seansų ir pertraukų metu grodavo styginis orkestras. Šiaulių “Fantazija“ buvo pripažinta geriausiu to meto provincijos kino teatru Kauno gubernijoje.

Dailininkas G. Bagdonavičius 1914 m. pasitraukęs į Rusiją, Jaroslavlyje įsijungė į „Lipkino“ kino studijos veiklą ir iki 1918 metų suvaidino apie 50 vaidmenų melodramose, nuotykių ir istoriniuose filmuose ir tapo bene pirmuoju Lietuvos kino aktoriumi.

Pirmojo pasaulinio karo metais Policijos (dabar — Vasario 16-osios) gatvėje, dabartinėje Savivaldybės pastato dalyje buvo įrengta kino salė. 1925 metais „Kultūros“ bendrovė perėmė vienintelį tuo metu Šiauliuose buvusį teatrą su kino sale ir įkūrė Liaudies namus, kur veikė kinas, vykdavo susirinkimai bei vaidinimai.

1927 — 1928 metais Šiauliuose buvo atidaryti „Lyros“, “Mars“ ir “Rekord“ kino teatrai.

1929 m. Šiauliuose Bažnyčios gatvės 48 numeriu pažymėtame name (pastatas išlikęs, netoli sankirtos su Vilniaus gatve) duris atvėrė „Kapitol“. 1930 m. reklamoje kino teatras apibūdintas kaip vienas iš geriausių Šiauliuose: “Moderniškai įrengtas, su centraliniu apšildymu ir visais patogumais. Salėje yra 450 vietų, gerai įrengta scena tinka koncertams ir vaidinimams“.

1929-1930 metais Šiaulių mieste ir apskrityje veikė 7 kino teatrai. Šiauliuose tuo metu buvo šie kino teatrai: „Lyra“, “Spindulys“, “Mars“, “Rekord“, “Kapitol“ ir kt. 1930 metais Šiaulių mieste, Dvaro gatvėje buvo atidarytas kino teatras “Triumf“, o jau veikęs Bažnyčios gatvėje “Spindulio“ kino teatras tapo “Palas“. Po poros metų šalia pastatytame name tie patys savininkai įsteigė ir atidarė didžiausią ir moderniausią kino teatrą Šiauliuose “Skendit Palace“, kuriame buvo net 500 vietų salė.

Netoli „Kapitol“, toje pačioje Vasario 16-osios gatvėje veikė Liaudies namų kino teatras. Jie buvo tarpukariu Šiauliuose populiariausi ir konkuravo tarpusavy.

1931-1933 m. Šiauliuose veikė „Kapitol“ (savininkas Švabinskas), “Triumf“, “Liaudies namai“ ir kiti kino teatrai. Joniškyje kiną rodė “Lyra“ (savininkas J. Fišeris), Žagarėje–“Odeon“, Radviliškyje–“Aušra“ Kelmėje Šaulių būrio kino teatrai.

1938 m. Šiaulių apskrityje veikė šie kino teatrai: Šiauliuose „Kapitol“ (savininkai G. Šmerelis, P. Gordonas), “Liaudies namai“; Joniškyje — “Gintaras“ (savininkai J. Butkus ir J. Šimkūnas), Žagarėje–“Mėnulis“ (J. Briedis); Kelmėje — Šaulių būrio, Kuršėnuose “Kino“, Radviliškyje “Lituanika“ (S. Krišinskas). Šeduvą, Rozalimą, Pakruojį, Lygumus, Kuršėnus, Joniškį ir kitas apylinkes aptarnavo du garsinio kino įrenginiai “Philips“ ir “Forum“.

1943 m. Šiauliuose veikė 2 kino teatrai: „Kapitol“ ir “Liaudies namai“, Joniškyje “Gintaras“, Kuršėnuose “Odeon“, Radviliškyje “Lituanika“.

1944 metais, grįžus sovietams vietoj „Liaudies namų“ pastate įsikūrė Kultūros namai, veikė kino teatras “Šviesa“.

Nuotraukose: taip atrodė tarpukaryje „Kapitol“, pokariu “Šviesos“ ir “Tiesos“ kino teatrai (1957 m.V. Tautvaišos nuotrauka). Iš J. Nekrašiaus asmeninio archyvo