Naujausios
Į Baisogalos kultūros centro direktorės Erikos Liukienės klausimą, ar lengva prakalbinti molį, Jadvyga Kurmanskienė, tautodailininkė nuo 1995 metų, atsakė: „Lengva būti avangardistu, tačiau man sunku atitolti nuo profesorės A. Visockienės įskiepytų pradmenų – liaudies meno, tik gal mano technika individualesnė.“
Eksponuojamuose darbuose atsiskleidžia praeitis, istorija, būtis ir buitis. Skiriamasis ženklas – žiedai, besiskleidžiantys žiedai, šalia – kaimai: nykstantys, sunykę ar paskendę.
„Ir ne visada lengva padaryti, ką sumąstai. Man teko laimė sėkmingai užkliūti už molio grumsto, pamatyti, kas yra po kojomis, girdėti, kas yra šalia... Juk gyvenimo tiesa tokia: jei nežiūrėsi – nieko nematysi, jei neklausysi – nieko negirdėsi. Ir man pavyko pamatyti molio subtilybes, išgirsti paslaptingą ir užburiančią molinukų kalbą“, – sakė keramikė.
D. Kurmanskis apie savo darbus atsiliepė, kaip apie gerokai stambesnius, pagamintus naudojant įvairias technologijas.
J. ir D. Kurmanskiai – du kūrėjai, du žemaičiai, kartu studijavę dailę tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute. Baigę studijas jau kaip šeima, 1977 metais atvyko dirbti dailės ir technologijų mokytojais į tuometinę Radviliškio 5-ąją vidurinę mokyklą.
48-erius metus gyvuojantis šeimyninis kūrėjų duetas paliko ryškų pėdsaką, nuoširdžiai ir įtaigiai dalijosi sukauptomis žiniomis bei talentu su savo mokiniais, mokė taip pamėgtos keramikos, subūrė suaugusių keramikos studiją, pastaruoju metu veda užsiėmimus su pačiais mažiausiais kūrėjais darželyje bei mokymus Radviliškio miesto kultūros centre.
