Naujausios
Vertinimui pateiktos septynios knygos
Žemaitės premiją pelniusį romaną pristatė Kelmės rajono savivaldybės literatūrinių premijų skyrimo ir leidinių vertinimo bei jų leidimo tvarkos nustatymo komisijos narė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Alma Paulauskienė.
Komisijos vertinimui buvo pateiktos septynios knygos. Tačiau komisija vienbalsiai nusprendė Žemaitės premiją skirti Jurgai Tumasonytei už novelių romaną „Naujagimiai“.
Pirmosios romano novelės, pasak A. Paulauskienės, primena Žemaitės tekstus. Galima skaityti ir atskiras noveles. Tačiau romano vertę labiausiai pajauti jį skaitydamas kaip vientisą kūrinį.
Pagrindinės temos – motinystė, šeimos kūrimas, kiti svarbūs žmogaus gyvenimo įvykiai, šeimos istorijos. Komisiją stebino ryškūs personažai, realybė kartais persipinanti su magija ir fantazijomis. Novelių veiksmo laikas – ir devynioliktasis amžius, ir šie laikai, ir ateitis. Į kiekvieną laiką autorė įsijaučia ir taiklia tų laikų atmosfera, ir sodria kalba.
„Tai knyga apie pažinimo džiaugsmą, gražių idėjų ir baisių nuodėmių gimimą. Apie ratu vis kitaip besisukančią istoriją, karą, vaikystę, motinystę ir stiprų troškimą gyventi,“ – rašoma knygos anotacijoje.
Joje realistinis sluoksnis maišomas su antgamtiniais, tautosakiniais, istoriniais sluoksniais ir kuriamas savitas hipnotizuojantis pasaulis.
Ištraukas iš novelių romano „Naujagimiai“ skaitė Kelmės mažojo teatro aktoriai Lina Jankauskaitė – Peleckienė ir Modestas Vaitkevičius.
Nuotaikingomis ir melodingomis dainomis šventę paįvairino Genės Pulkienės ir Jurgitos Mickevičienės duetas iš Užvenčio.
Žemaitės asmenybė darė įspūdį
Žemaitės premiją, tai patvirtinančius dokumentus ir laureato regalijas Jurgai Tumasonytei įteikė Kelmės rajono meras Ildefonsas Petkevičius.
Laureatę sveikino ir Užvenčio seniūnijos, kur Ušnėnų kaime ilgą laiką gyveno Žemaitė, atstovai: seniūnas Linas Mačernius bei Kultūros centro direktorė Odeta Kuličauskienė.
„Man tai didelis netikėtumas, – kalbėjo laureatė. – Žemaitė nuo pat mokyklos suolo laikų man svarbi autorė. Visuomet darė įspūdį jos asmenybė. Romaną „Naujagimiai“ rašiau laukdamasi antrojo vaiko. Pirmąsias noveles daviau paskaityti vyrui. Jis puikus literatūros žinovas. „Kaip įdomu. Pradžia primena Žemaitės kūrybą“, – tokia buvo jo reakcija.“
J. Tumasonytė gyvena Kaune, tačiau „Šiaulių kraštui“ tvirtino, jog vasaras praleisdavusi kaime Pakruojo rajone, pas senelius. Todėl jai ne svetima kaimo pasaulėjauta, vaizdinga kaimo žmonių šnekta.
Rašytoja pasidalijo mintimis apie kūrybos virtuvę, apie tai, kaip jaučiasi autorius parašęs knygą. „Knygą rašai ilgai. Ją išleidęs lauki reakcijos. Kartais labai ilgai. Ir baisiausia, kai tos reakcijos nesulauki. Tai baisiau už griežčiausią kritiką. Pelniusi Žemaitės premiją jaučiuosi pagerbta ir labai nustebinta tokios reakcijos į mano kūrinį.“
Siužetams autorė idėjų semiasi iš skaitytų arba išgirstų istorijų apie praeitį, gyvenimą 19 amžiuje, dvidešimtojo amžiaus pokario laiką ir t.t. Pavyzdžiui, išgirsta istorija apie tai, kad pokario Vilniuje žmonės virdavo šaltieną iš karvės tešmens. Faktas panaudotas vienoje romano novelių.
Pirmąją knygą „Dirbtinė muselė“ J. Tumasonytė išleido 2011 metais. Debiutinė trumposios prozos knyga pelnė lietuvių išeivio Didžiojoje Britanijoje Kazimiero Barėno premiją, kuri skiriama jaunam iki 35 metų autoriui už gerai vertinamą knygą.
2019 metais rašytoja išleido apsakymų rinkinį „Undinės“, kuris pateko į „Metų knygos“ rinkimų penketuką bei įtrauktas į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto paskelbtą kūrybiškiausių knygų dvyliktuką bei pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją. Gerai įvertintas ir šios autorės romanas „Remontas“ išleistas 2020 metais.
48 – oji premija
Renginį vedęs bibliotekos darbuotojas Egidijus Ūksas pagerbti laureatės susirinkusiems kelmiškiams priminė, jog šiųmetinė Žemaitės literatūrinė premija jau 48– oji. Ją 1966 metais įsteigė Žemaitės kolūkis. Premija iki 1990 metų buvo teikiama už prozos kūrinius kaimo tematika. Iširus kolūkiams, nustota ją teikti.
1994 metais premiją atkurti nusprendė Kelmės rajono savivaldybė. Šiuo metu ji teikiama už prozos kūrinius kaimo tema, monografijas apie žymius kraštiečius, publicistikos ir eseistikos kūrinius. Laikoma viena iš prestižiškiausių literatūrinių premijų. Ją yra pelnę daugelis žinomiausių ir stipriausių Lietuvos prozininkų: Juozas Baltušis, Vytautas Bubnys, Raimondas Kašauskas, Aldona Ruseckaitė, Vanda Juknaitė ir daugybė kitų rašytojų.
2000 eurų Žemaitės literatūrinė premija teikiama kas dveji metai.