„Keistuoliškas“ renesansas: žiūrovus jaudins itališka prabanga ir mistiškos istorijos

„Keis­tuo­liš­kas“ re­ne­san­sas: žiū­ro­vus jau­dins ita­liš­ka pra­ban­ga ir mis­tiš­kos is­to­ri­jos

pa­ren­gė Ais­tė Mei­du­tė

Kas jun­gia siau­bo is­to­ri­jų ge­ni­jų Ed­gar Alan Poe, ka­na­die­čių tep­tu­ko meist­rę Emi­ly Carr ir ve­ne­ci­jie­tį dra­ma­tur­gą Car­lo Goz­zi? Vi­sus juos do­mi­no nak­ti­nė bū­ty­bė, ga­lin­ti pa­pa­sa­ko­ti šimt­me­čių se­nu­mo is­to­ri­jas. Tai – var­nas, „Keis­tuo­lių teat­ro“ sce­no­je sna­pu brė­žian­tis pa­slap­tin­gą ir, tuo pa­čiu, šmaikš­čią pa­sa­ką suau­gu­siems.

Ar šis var­nas ir­gi bu­vo keis­tuo­lis, klau­si­mas ne toks jau leng­vas, bet iš­girs­ti jo krank­sė­ji­mą apie vis­ką ir apie nie­ką, apie keis­čiau­sias si­tua­ci­jas, į ku­rias tik pa­kliū­na žmo­gus, ga­li vi­si. Kur? Prem­je­ri­nia­me „Keis­tuo­lių teat­ro“ spek­tak­ly­je „Var­nas“.

Šmaikš­čio­je pa­sa­ko­je suau­gu­siems su­si­mai­šo lie­tu­viš­kas iš­ra­din­gu­mas ir ita­liš­ka eksp­re­si­ja. Spek­tak­lio re­ži­sie­rius Ai­das Gi­nio­tis teat­ro ger­bė­jams jau ge­rai ži­no­mas iš to­kių com­me­dia del'ar­te žan­ro spek­tak­lių kaip „Prin­ce­sė Tu­ran­dot“, „Ka­ra­lius El­nias“ ir „Mei­lė trims apel­si­nams“. Be­je, prie vi­sų šių pje­sių sa­vo plunks­ną pri­ki­šo tas pa­ts ge­nia­lu­sis Car­lo Goz­zi. Abu jie – spek­tak­lio re­ži­sie­rius ir pje­sės au­to­rius – į sce­ną grįž­ta kau­kė­ti, bet nuo­šir­dūs ir „keis­tuo­liš­ki“.

Vi­sos ge­ros is­to­ri­jos pra­si­de­da ta­da, kai dar ne­bu­vo pra­si­dė­ju­sios, taip prieš dau­giau nei du šimt­me­čius nu­ti­ko ir ta­len­tin­gam dra­ma­tur­gui Car­lo Goz­zi. Prieš nu­tūp­da­mas ant sce­nos, var­nas kyš­te­lė­jo sna­pą iš nea­po­lie­čių pa­sa­kų rin­ki­nio „Il cun­to de li cun­ti“. Is­to­ri­ja ir var­nas pa­si­ro­dė to­kie teat­ra­liš­ki, kad iš kar­to su­ža­vė­jo dra­ma­tur­gą.

Car­lo Goz­zi troš­ko su­kur­ti pje­sę, ku­ri pa­tik­tų ir ka­ra­liui, ir el­ge­tai, ku­rio­je aukš­tuo­me­nės gra­ci­ja su­si­mai­šy­tų su nuo­šir­džiu juo­ku. Ir štai „Var­nas“ ant sce­nos pra­bi­lo me­niš­kiau­sia kal­ba apie že­miš­kus da­ly­kus, ne­sun­kiai su­pran­ta­mus vi­siems. Ge­riau­siai tam ti­ko com­me­dia del'ar­te žan­ras – šiur­pus, juo­kin­gas ir pra­šmat­nus vie­nu me­tu.

Com­me­dia del'ar­te XVI am­žiu­je vie­su­lu ap­skrie­jo vi­są Ita­li­ją. Po Tos­ka­nos sau­le už­gi­męs žan­ras ža­vė­jo vi­sus ele­gan­tiš­kus Eu­ro­pos mies­tus – nuo pat Mad­ri­do iki Lon­do­no. Ita­lai sce­no­je iš­ra­do per­so­na­žų am­ži­ny­bės re­cep­tą – kau­kes. Dė­vė­da­mi kau­kes ak­to­riai sce­no­je tap­da­vo pub­li­kai ge­rai pa­žįs­ta­mais per­so­na­žais. Šio žan­ro kū­ri­niai pa­ti­ko ir nuo­la­ti­niams teat­rų sve­čiams ir tiems, ku­rie teat­re lan­ky­da­vo­si tik per šven­tes. Ak­to­riai ir žiū­ro­vai šven­tė gy­ve­ni­mo ste­buk­lą, ku­ria­me su­si­jun­gia mu­zi­ka, šo­kis, aist­ros ir, ži­no­ma, sko­nin­gi po­kštai.

Re­ne­san­si­nė ita­liš­ka pa­sa­ka lie­tu­viš­ko­je sce­no­je reiš­kia ir pa­ties „Keis­tuo­lių teat­ro“ re­ne­san­są. Teat­ro va­do­vas A. Gi­nio­tis pa­brė­žė: „Teat­ras at­gims­ta toks, ko­kį jį ir pa­mi­lo iš­ti­ki­miau­si žiū­ro­vai – iro­niš­kas, su­bti­lus, kar­tais įkan­dan­tis, bet vi­suo­met tik švel­niai.“ Prem­je­ri­nia­me spek­tak­ly­je re­ži­sie­rius kar­tu su ge­rai pa­žįs­ta­mais ak­to­riais Da­liu­mi Ska­ma­ra­ku, Vai­do­tu Žit­ku­mi ir jau­na „Keis­tuo­lių teat­ro“ tru­pe ža­da ekst­ra­va­gan­tiš­kas pra­mo­gas ir ne vie­ną ma­lo­nu­mą akiai. Vie­nas iš šio spek­tak­lio ste­buk­lų – teat­ro dai­li­nin­kės Ra­mu­nės Skre­bū­nai­tės kur­ti kos­tiu­mai, jau su­lau­kę žiū­ro­vų sim­pa­ti­jų Aly­taus ir Va­rė­nos teat­rų fes­ti­va­liuo­se.

Anš­la­gą prie bi­lie­tų ka­sų su­kė­lė ne tik eg­zo­tiš­kos ak­to­rių kau­kės, bet ir spek­tak­lio įvai­ro­vė. Vi­sa „Keis­tuo­lių teat­ro“ tru­pė sce­no­je mė­gi­na iš­pai­nio­ti ita­liš­kų int­ri­gų tink­lą, ku­ria­me tie­sa aki­mirks­niu virs­ta iliu­zi­ja, o iliu­zi­ja – tie­sa. Jau nuo pat pir­mų­jų spek­tak­lio mi­nu­čių žiū­ro­vas pa­jun­ta var­no plunks­nų pri­si­lie­ti­mą.

Eg­zo­tiš­ko, jo­kiuo­se pa­sau­lio že­mė­la­piuo­se ne­pa­žy­mė­to Frat­tomb­ro­sa mies­to ka­ra­lius Mil­lo nu­šaus ma­giš­ką paukš­tį, iš ku­rio sna­po pa­si­girs mis­tiš­ka pra­na­šys­tė. Nuo šios mi­nu­tės Mil­lo ir jo bro­lį Jen­na­ro seks lem­tin­gi var­no žo­džiai.

Ko­kie jie? Ko­kius iš­šū­kius teks įveik­ti bro­liams? Ar jiems pa­dės jo­kių pa­vo­jų ne­bi­jan­ti mei­lė? Ar sce­no­je nu­tūps šią pai­nia­vą už­kū­ręs var­nas, žiū­ro­vai su­ži­nos ap­si­lan­kę „Keis­tuo­lių teat­re“. Ga­li­ma už­tik­rin­ti tik tai, kad po šio spek­tak­lio į kiek­vie­ną var­ną žiū­rė­si­te jau vi­sai ki­taip.

Ko­vo 15 d. 19 val. Keis­tuo­lių teat­ras su spek­tak­liu „Var­nas“ GRĮŽ­TA į Val­sty­bi­nį Šiau­lių dra­mos teat­rą.

Nep­ra­leis­ki­te pro­gos – pa­sku­bė­ki­te į ar­ti­miau­sias „Ti­ke­tos“ bi­lie­tų pla­ti­ni­mo vie­tas!!!