Naujausios
Vienas žinomiausių šiuolaikinių lietuvių dailininkas
S. Eidrigevičiaus gimė 1949 metais Mediniškiuose, tuometiniame Smilgių valsčiuje, Panevėžio apskrityje. 1968 m. baigė S. Žuko taikomosios dailės technikumą Kaune, 1973 m. – Lietuvos dailės institutą (J. Švažo mokinys). Nuo 1980 metų gyvena Varšuvoje ir jau tapo vienas žinomiausių ir šios šalies dailininkų.
Karjeros pradžioje menininkas daugiausia dėmesio skyrė knygų menui: miniatiūroms, ekslibrisams ir iliustracijoms. Vėliau dailininkas pradėjo kurti kaukes, dirbti su pastelėmis, tempera, tušu ir aliejiniais dažais. Kaukėse dažnas motyvas Pinokio nosis. Pandemijos metu buvo išbandyta pastelė ant drobės.
Parodos kuratorė menininkė Lina Albrikienė paskaitoje pasakojo, kad tarnaudamas tarybinėje armijoje ir neturėdamas popieriaus, savo darbams Stasys naudojo juodos spalvos maišelius, skirtus fotopopieriui. Taip gimė nedidelio formato kūrinių serija juodame fone.
Nuo 1969 metų S. Eidrigevičiaus dalyvauja dailės parodose. Surengė daugiau, kaip 100 personalinių parodų Lietuvoje ir kitose šalyse. Dailininkas buvo kviečiamas dirbti Paryžiuje (1981), to meto Vakarų Berlyne (1985), Čikagoje (1986).
Itin aukštai šio dailininko kūrybą vertina japonai. Tekančios saulės šalyje menininkas lankėsi ir kūrė 1987 metais. Jo įvairiapusiškumą rodo tai, kad jis turi ne tik tapytojo, bet ir režisieriaus bei scenografo gyslelę. Varšuvos teatre „Studio“ jis pastatė spektaklį „Baltas briedis“ (1993), kūrė scenografijas Krokuvos senojo teatro ir kitų teatrų spektakliams. Menininkas kuria, menines akcijas, instaliacijas („Kelias“ 1992, „Šulinys“ 1993, „Ratai“ 1995, „Erotikos“ 1997, „Lietus“ 2000). Nesvetimas dailininkui fotografijos menas ir poezija.
S. Eidrigevičiaus yra surengęs savo darbų parodas JAV, Šveicarijoje, Japonijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse.
Knygelių, skirtų vaikams, iliustratorius
Literatūra vaikams turi savo specifiką, todėl ne kiekvienas rašytojas gali kurti mažiems skaitytojams. Tą patį galima pasakyti ir apie vaikų knygelių iliustracijas, kurios turi sudaryti, patikslinti ir įtvirtinti gyvosios ir negyvosios mus supančios gamtos vaizdinius bei ugdyti fantaziją. Kad ne kiekvienas tapytojas gali būti vaikų knygelių dailininku, liudija daugelio kūrinėlių mažiesiems autorės Vytautės Žilinskaitės laiško Stasiui Eidrigevičiui eilutės: ...“Dabar sėdžiu prie knygelės „Kumeliuko kerštas“. Paėmė jauna dailininkė. Laikė metus – ir nupiešė niekam tikusias iliustracijas, kažkokias medines, be erdvės, be romantikos, fantazijos. Žinoma jų atsisakiau. Tada davė kitai – ir toji laiko kone metus – net pradėti neįstengia... Štai tada prisiminiau jūsų darbštumą, greitumą, fantazijos polėkius, norą tobulinti ne taip pasisekusias iliustracijas... Ir prisimenu mudviejų bendro darbo dienas, sutarimą, norą padaryti kuo geriau... Ir kaip gaila, kad jūs dabar taip toli...“
Dailininkas iliustravo Vytautės Žilinskaitės „Robotas ir peteliškė“ (1978), „Kelionė į Tandadriką“ (Vilnius, 1984), E. T. A. Hofmano. „Aukso puodas ir kitos istorijos“ (Vilnius, 1985), Chose Muriljo „Mano draugas pelėdžiukas“ (Vilnius, 1986), sudarytojos Ritos Repšienės „Laumių pasakos“ (Vilnius, 2008) ir kitas.
Nenuostabu, kad S. Eidrigevičių vaikiškų knygelių kvietė iliustruoti ne tik Lietuvos vaikų rašytojai ir leidyklos. Dailininkas iliustravo Z. Batko „Atgalios“ (Varšuva, 1985), Šarlio Pero „Batuotas katinas“ (Ciurichas, 1990), A. Ramachanderio „Mažoji kiaulytė“ (Londonas,1992), K. Baumano. „Alkanasis“ (Ciurichas, Niujorkas, 1993).
„Trobelė“
Architektas Darius Baliukevičius šiai parodai įforminti sukūrė parodos lankytojų pavadintą „Trobelę“, kurioje ant stiklo plokštės apgyvendino pusiau perskeltą dailininko S. Eidrigevičiaus atvaizdą su jo firminiu parašu „Stasys“, o išorinėse namelio sienose vietą rado dailininko nupiešti vaikų knygelių herojai. Trobelės vidus apšviestas ne kokiomis ten kaimo liktarnomis, o tviskančiais įvairiaspalviais neono šviestuvais. Surenkant šį statinį iš atskirų, didelių medinio karkaso dalių ir sutvirtinant juos galingais metalo varžtais, bibliotekos darbuotojai turėjo gerai paplušėti.
Taigi, ant originalios, didelių gabaritų (630 cm ilgio, 210 cm pločio ir apie 250 cm aukščio) „Trobelės“ dviejų išorinių sienų buvo eksponuotos 36 nedidelio formato (23,5 x 18,5 cm) Stasio Eidrigevičiaus knygų, skirtų vaikams, iliustracijos. Tokiai didelei trobai lyg ir mažoka gyventojų, juolab, kad jie joje ir įsikurti nepanoro. Toks originalus eksponatų pateikimas turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Tenka apgailestauti, kad, išskyrus kelis informacinius lakštus, darbų ekspozicijai nebuvo naudotos vidinės „trobelės“ sienos.