Kar­pi­niuo­se už­ko­duo­ta gam­tos poe­zi­ja

Kar­pi­niuo­se už­ko­duo­ta gam­tos poe­zi­ja

Penk­ta­die­nį Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus Chai­mo Fren­ke­lio vi­lo­je ati­da­ry­ta pa­ro­da „Gam­tos poe­zi­ja Ju­li­jos Da­ni­liaus­kie­nės kar­pi­niuo­se“ iš mu­zie­jaus rin­ki­nių. Pa­ro­da skir­ta tau­to­dai­li­nin­kės, tarp­tau­ti­nį pri­pa­ži­ni­mą pel­niu­sios po­pie­riaus kar­pi­nių meist­rės, mu­zie­jaus bi­čiu­lės, gar­sios Put­vins­kių gi­mi­nės at­sto­vės J. Da­ni­liaus­kie­nės (1926–2009) 90-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms pa­mi­nė­ti.

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

Išs­kir­ti­nis pa­li­ki­mas – mu­zie­ju­je

„Auš­ros“ mu­zie­jus sau­go di­džią­ją da­lį lie­tu­viš­kus kar­pi­nius pa­ky­lė­ju­sios nuo bui­ti­nio iki pro­fe­sio­na­lio­jo me­no lyg­mens tau­to­dai­li­nin­kės J. Da­ni­liaus­kie­nės kū­ry­bi­nio pa­li­ki­mo. Ji pa­ti dar 2008 me­tais sa­vo kū­ry­bą pa­do­va­no­jo bū­tent „Auš­ros“ mu­zie­jui.

Po tau­to­dai­li­nin­kės mir­ties kar­pi­nių rin­ki­nys bu­vo pa­pil­dy­tas nau­jais kū­ri­niais ir ar­chy­vi­ne me­džia­ga, ku­rią per­da­vė jos duk­ros – dai­li­nin­kė, gra­fi­kė Vik­to­ri­ja Da­ni­liaus­kai­tė ir bio­che­mi­kė Gied­rė Da­ni­liaus­kai­tė-Dab­ke­vi­čie­nė. Jos abi da­ly­va­vo ir pa­ro­dos ati­da­ry­me.

„Auš­ros“ mu­zie­ju­je sau­go­mą J. Da­ni­liaus­kie­nės kū­ry­bi­nį pa­li­ki­mą su­da­ro 1 556 kar­pi­niai, 2 alie­ji­nės ta­py­bos etiu­dai, 6 spau­di­niai bei 520 vie­ne­tų ar­chy­vas, ku­rio reikš­min­gą da­lį su­da­ro kar­pi­nių pie­ši­niai ant kal­ki­nio po­pie­riaus, per et­nog­ra­fi­nes eks­pe­di­ci­jas nu­pieš­ti spin­tų, krai­čių skry­nių or­na­men­tai, pei­za­žai, es­ki­zai.

Pag­rin­di­nė J. Da­ni­liaus­kie­nės kū­ry­bos te­ma­ti­ka – gam­ta. Me­džiai, au­ga­lai, paukš­čiai ir gy­vū­nai yra vie­ni iš svar­biau­sių jos kū­ry­bos ob­jek­tų. Tai ryš­ku ir mu­zie­ju­je ati­da­ry­to­je pa­ro­do­je, kurioje eks­po­nuo­ja­mi kar­pi­niai lei­džia at­sek­ti dės­nin­gą me­ni­nin­kės ėji­mą nuo ją su­pan­čios gam­tos mo­ty­vų kar­to­ji­mo, anks­ty­vų­jų ap­li­ka­ci­jų iki au­ga­li­nių sti­li­zuo­tų dar­bų, su­dė­tin­gų abst­ra­huo­tų kom­po­zi­ci­jų.

J. Da­ni­liaus­kie­nės dar­bai ža­vi pui­kia kar­pi­nių at­li­ki­mo tech­ni­ka, kom­po­zi­ci­ja, es­te­ti­ka.

Lie­tu­vos is­to­ri­jai reikš­min­ga gi­mi­nė

Pa­ro­dos ati­da­ry­me da­ly­va­vo ne tik J. Da­ni­liaus­kie­nės ir et­no­lo­go, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ro An­ta­no Da­ni­liaus­ko (1926 – 1983) duk­ros, bet ir J. Da­ni­liaus­kie­nės bro­lis Ri­man­tas Pūt­vis. Švie­saus at­mi­ni­mo kar­pi­nių meist­rė J. Da­ni­liaus­kie­nė – iš­ki­lių Lie­tu­vos gra­fų Tat­ja­nos ir Dmit­ri­jaus Zu­bo­vų duk­ters Da­ri­jos Zu­bo­vai­tės-Pūt­vie­nės ir ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos že­mės ūkio mi­nist­ro Sta­sio Pūt­vio duk­ra.

Sta­sys Pūt­vis (Put­vins­kis) – Vla­do Put­vins­kio-Pūt­vio, ba­jo­ro, Lie­tu­vos šau­lių są­jun­gos įkū­rė­jo, ra­šy­to­jo, knyg­ne­šio, žu­vi­nin­kys­tės pra­di­nin­ko Lie­tu­vo­je, sū­nus.

J. Da­ni­liaus­kie­nė gi­mė Ši­lo Pa­vė­žu­py­je (Kel­mės ra­jo­ne). 1941 me­tais su šei­ma bu­vo iš­trem­ta į Al­ta­jaus kraš­tą, vė­liau – prie Lap­te­vų jū­ros, tė­vas S. Pūt­vis mi­rė la­ge­ry­je. Pen­kio­li­ka gra­žiau­sių J. Da­ni­liaus­kie­nės jau­nys­tės me­tų pra­bė­go Si­bi­re. Į Lie­tu­vą ji grį­žo 1956 me­tais su tri­mis duk­ro­mis ir to pa­ties trem­ti­nio li­ki­mo vy­ru et­nog­ra­fu A. Da­ni­liaus­ku.

Kar­pi­nių me­no gai­vin­to­ja

Pir­mą­ją as­me­ni­nę po­pie­riaus kar­pi­nių pa­ro­dą J. Da­ni­liaus­kie­nė pri­sta­tė 1964 me­tais, po to jų bu­vo su­reng­ta dar 40. Tau­to­dai­li­nin­kės kū­ri­niai pla­čiai eks­po­nuo­ti ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Lat­vi­jo­je, Bel­gi­jo­je, Aust­ri­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, Len­ki­jo­je, Bul­ga­ri­jo­je, Ju­gos­la­vi­jo­je, Grai­ki­jo­je, Is­lan­di­jo­je, In­di­jo­je, Bal­ta­ru­si­jo­je, Ru­si­jo­je. 1979 me­tais jos kū­ry­ba bu­vo įver­tin­ta Res­pub­li­ki­ne Pau­liaus Ga­lau­nės pre­mi­ja.

J. Da­ni­liaus­kie­nės kū­ry­biš­ku­mas, iš­ra­din­gu­mas ir vi­suo­me­ni­nė veik­la pri­si­dė­jo prie kar­pi­nių me­no at­gai­vi­ni­mo. Me­ni­nin­kė kar­tu su tau­to­dai­li­nin­ke Ni­jo­le Ju­rė­nie­ne ren­gė kon­sul­ta­ci­jas no­rin­tie­siems kar­py­ti, va­do­va­vo mo­ky­mo bū­re­liams, skai­tė pa­skai­tas.

Su­kaup­ta teo­ri­nė ir pra­kti­nė pa­tir­tis 1980 me­tais su­gu­lė kny­go­je „Kar­pi­niai“. 1967 me­tais J. Da­ni­liaus­kie­nė įsto­jo į Liau­dies me­no drau­gi­ją (nuo 1990 me­tų – Lie­tu­vos tau­to­dai­li­nin­kų są­jun­ga), ku­ri 1986 me­tais iš­lei­do jos pir­mą­jį po­pie­riaus kar­pi­nių ka­ta­lo­gą „Ju­li­jos Da­ni­liaus­kie­nės kar­pi­niai“. 1999 m. pa­si­ro­dė ant­ra­sis, dar di­des­nis ka­ta­lo­gas.

Šiuo me­tu ir Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jus, sau­gan­tis di­džiau­sią kar­pi­nių meist­rės pa­li­ki­mą, ren­gia J. Da­ni­liaus­kie­nei ir jos kū­ry­bai skir­tą al­bu­mą-ka­ta­lo­gą, ku­ria­me bus au­to­biog­ra­fi­nių duo­me­nų, duk­rų at­si­mi­ni­mų, me­no­ty­ri­nin­kų straips­nių, 200 kar­pi­nių iliust­ra­ci­jos ir ap­ra­šai. Šis ka­ta­lo­gas – ne vie­ne­rių me­tų mu­zie­ji­nin­kų dar­bas.

Ypa­tin­gas li­ki­mas ir kū­ry­ba

J. Da­ni­liaus­kie­nę ge­rai pa­ži­no­jęs me­no­ty­ri­nin­kas Vy­te­nis Rim­kus sa­kė, kad kar­pi­niai yra ypa­tin­ga kū­ry­bos ša­ka, nes „tik mo­te­rų pirš­tai ga­li pa­da­ry­ti to­kius kruopš­čius dar­bus su to­kiu švel­nu­mu, tiks­lu­mu ir pa­teik­ti to­kį api­bend­ri­nan­tį pa­veiks­lą“.

„Jos tech­ni­ka to­bu­la. To­dėl jos kū­ri­nių ne­pri­skir­čiau prie liau­dies me­no. Per jos kar­pi­nius liau­dies ir pro­fe­sio­na­lu­sis me­nas suar­tė­ja ir su­da­ro bend­rą Lie­tu­vos me­no rai­dą“, – api­bend­ri­no me­no­ty­ri­nin­kas J. Da­ni­liaus­kie­nės kū­ry­bą.

V. Rim­kus pa­brė­žė, kad J. Da­ni­liaus­kie­nei bu­vo li­ki­mo do­va­no­tas ne tik me­ni­nin­ko pra­das, bet ir ypa­tin­gas li­ki­mas.

„Aris­tok­ra­tų šei­ma at­si­dū­rė prie Lap­te­vų jū­ros... Ju­li­ja į trem­tį iš­vež­ta iš mu­zi­kos mo­kyk­los. Ir­kuts­ke jos į me­no mo­kyk­lą, kaip trem­ti­nės, ne­priė­mė. Ji ten dir­bo bu­hal­te­re, bet tas me­no troš­ki­mas bu­vo ne­nu­mal­do­mas ir jis iš­si­sklei­dė vė­liau“, – pa­sa­ko­jo V. Rim­kus.

Mu­zie­jui per­da­vė ma­te­ria­lius ir dva­si­nius tur­tus

J. Da­ni­liaus­kie­nė yra di­džiai nu­si­pel­niu­si ir „Auš­ros“ mu­zie­jui, ji ne tik nuo­la­tos do­mė­jo­si mu­zie­jaus veik­la, da­ly­vau­da­vo jo ren­gi­niuo­se, čia eks­po­nuo­da­vo sa­vo kū­ry­bą, bet kar­tu su ki­tais gi­mi­nai­čiais mu­zie­jui per­da­vė se­ne­lio, Šau­lių są­jun­gos įkū­rė­jo Vla­dis­lo­vo Ge­rar­do Put­vins­kio-Pūt­vio ar­chy­vą.

J. Da­ni­liaus­kie­nė taip pat bu­vo vie­na iš „Auš­ros“ mu­zie­jaus įkū­rė­jo Pe­lik­so Bu­gai­liš­kio pre­mi­jos, ku­ri ski­ria­ma už mu­zie­ji­nin­kys­tės, kraš­to­ty­ros dar­bus, kul­tū­ri­nę ir moks­li­nę veik­lą, stei­gė­jų.

Mu­zie­jaus di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja mu­zie­ji­nin­kys­tei Vir­gi­ni­ja Šiukš­čie­nė „Šiau­lių kraš­tui“ pa­sa­ko­jo me­nan­ti, kaip kuk­lia ska­re­le ap­si­go­bu­si gal­vą ji trau­ki­niu at­vy­ko į Šiau­lius ne­ši­na ne­di­de­liu ran­ki­nu­ku. Ja­me bu­vo jai pa­ti­kė­tas sau­go­ti ne­ma­žą ma­te­ria­li­nę ver­tę tu­rin­tis P. Bu­gai­liš­kio pa­li­ki­mas, ku­ris ir ta­po vie­nos svar­biau­sių ir iš­ki­liau­sių Šiau­liuo­se P. Bu­gai­liš­kio pre­mi­jos pa­grin­du.

Kraš­to­ty­ri­nin­ko, „Auš­ros“ mu­zie­jaus stei­gė­jo, Šiau­lių mies­to ta­ry­bos na­rio, Šiau­lių ap­skri­ties ta­ry­bos pir­mi­nin­ko, Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo pir­mi­nin­ko P. Bu­gai­liš­kio žmo­na bib­lio­te­ki­nin­kė, pe­da­go­gė Ona Gruz­dy­tė-Bu­gai­liš­kie­nė bu­vo J. Da­ni­liaus­kie­nės te­ta.

Neil­gai tru­kus po grį­ži­mo iš trem­ties J. ir A. Da­ni­liaus­kai, mi­rus P. Bu­gai­liš­kiui, ap­si­gy­ve­no pas O. Bu­gai­liš­kie­nę Vil­niu­je.

„P. Bu­gai­liš­kis mi­rė 1965, o P. Bu­gai­liš­kio pre­mi­ja iš jo pa­li­ki­mo įsteig­ta 1998 me­tais. Vi­są tą lai­ką J. Da­ni­liaus­kie­nė bend­ra­vo su mu­mis, ste­bė­jo ir tik po il­go lai­ko nu­spren­dė įgy­ven­din­ti P. Bu­gai­liš­kio va­lią. Ji bu­vo la­bai kuk­li, bet drau­ge ir la­bai stip­ri, la­bai įdo­mi as­me­ny­bė ne tik sa­vo kū­ry­ba, bet ir sa­vo vi­du­mi“, – pa­sa­ko­jo V. Šiukš­čie­nė.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

PA­RO­DA: Tra­di­ci­nių krai­čio skry­nių or­na­men­to mo­ty­vas (1962); J. Da­ni­liaus­kie­nės kar­pi­nių pa­ro­da Ch. Fren­ke­lio vi­lo­je veiks iki birželio 19 die­nos.

PRA­DŽIA: Ju­li­ja Da­ni­liaus­kie­nė jau­nys­tė­je.

PA­LI­KI­MAS: J. Da­ni­liaus­kie­nės duk­ros gra­fi­kė Vik­to­ri­ja Da­ni­liaus­kai­tė (kairėje) ir bio­che­mi­kė Gied­rė Da­ni­liaus­kai­tė-Dab­ke­vi­čie­nė mu­zie­jui per­da­vė ir tą da­lį ma­mos kū­ry­bos, ku­rios ji pa­ti ne­spė­ju­si bu­vo mu­zie­jui do­va­no­ti.