Naujausios
Senosios Kelmės vaizdai
Kaip informavo Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė, Kelmės krašto muziejaus fondus papildė 20 atvirukų su senosios Kelmės vaizdais. Atvirukai leisti 1915-1917 metais įvairiose Vokietijos leidyklose. Nuotraukų autoriai dažniausiai neminimi. Žinomos tik leidėjų pavardės: Kahan & Co, Knackstedt & Co, Alfred Hirsch, Georg Stilke ir kt.
Dalis šių atviručių naudotos kaip atvirlaiškiai. Jas per Pirmąjį pasaulinį karą Kelmėje buvę vokiečių kariai ir karininkai siųsdavo savo artimiesiems į Vokietiją. Adresai rodo, jog siųsta į Štutgartą, Kylį, Frankfurtą, Berlyną ir kitus miestus.
Dalis atviručių be užrašų. Tikėtina, jog buvo kolekcionierių rankose. Šiuo metu Kelmės krašto muziejaus fonduose saugomos beveik visos žinomos atvirutės su Kelmės vaizdais.
Kolekciją būtų galima papildyti nebent atskirų leidėjų tais pačiais Kelmės vaizdais. Iš įsigytų atviručių galima išskirti Karl Engel leistas atvirutes, kuriose užfiksuoti rečiau sutinkami Kelmės vaizdai.
Nuotraukomis Muziejaus fondus praturtino ir Kurtuvėnų regioninio parko vyr. specialistas ekologas bei kraštotyrininkas Vidmantas Lopeta. Jis perdavė muziejui 21 nuotrauką, kuriose fotografuotos – Vlado Putvinskio, Šilo Pavėžupio dvaro ūkvedžio, šaulio Jurgio Pluščiausko laidotuvės, Vlado Putvinskio vaikai XX a. pradžioje, Graužikų dvaras, Šaukėnų bažnyčia.
Muziejininkai parengė ir virtualią nuotraukų bei atvirukų parodą.
Padaugėjo dvarą menančių daiktų
„Kadangi muziejus įsikūręs dvaro pastate, kasmet stengiamės jo sales praturtinti daiktais, primenančiais autentišką dvaro aplinką ir prabangą, – pasakoja D. Žalpienė. – Tačiau tiek daiktai, tiek senieji leidiniai kartais būna labai brangūs, ypač jeigu parduodami aukcionuose. Vis dėlto už lėšas, gaunamas iš edukacinių užsiėmimų kasmet nuperkame bent po keletą naujų eksponatų.“
Šiemet nupirkta prabangi 60 centimetrų aukščio biskvito skulptūra „Žvejė“, pagaminta devynioliktojo amžiaus pabaigoje Čekijoje. Gamintojas Royal Dux.
Tokios skulptūros aštuonioliktojo amžiaus antroje pusėje Europoje buvo labai populiarios. Biskvitas – tai du kartus degtas neglazūruotas porcelianas, imituojantis marmurą.
Muziejaus salę papuoš ir 40 centimetrų aukščio rankomis piešta ir paauksuota porceliano vaza, pagaminta devynioliktojo amžiaus pabaigoje Prancūzijoje.
Nupirktas ir Prancūzijoje devynioliktojo amžiaus pabaigoje pagamintas žalvarinis neogotikinio stiliaus laikrodis su trimis žvakidėmis, ir dar dvi tokio pat stiliaus ir to paties laikotarpio belgiškos sieninės žalvario žvakidės bei staliukas – stovelis, pagamintas iš riešutmedžio su marmuro stalviršiu ir bronzinėmis detalėmis.
Šie daiktai pirkti iš aukcionų arba kolekcionierių. Kainavo per pustrečio tūkstančio.
Muziejaus fondai papildyti ir Marijos Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos 1922 metais išleista knyga „Lietuvos bitininkas“, kuri nupirkta Užvenčio muziejui, bei aštuonioliktojo amžiaus dokumentu „Šv. Rožančiaus brolijos nuostatai su priesaika. Lietuvių kalba su vandens ženklais.“
Gauta ir dovanų
Tačiau keletą eksponatų pavyko gauti veltui. Dvaro interjerą puikiai iliustruos Wilh. Rudolph in Giessen fabrike, XX amažiaus pradžioje pagamintas pianinas, kuriuo per Antrąjį pasaulinį karą Telšiuose skambindavo vokiečiai.
Pianinas Lietuvoje jau turėjo ne vieną šeimininką. Moteriai, kuri paliko pianiną parduotame bute, šį instrumentą padovanojo giminaitė. Ji pasakojo, jog per karą vokiečiai jį atsivežė į Telšius, kur buvo atidarę kavinę. Juo skambindavo ir linksmindavo kavinės lankytojus.
Vėliau, bėgdami nuo rusų, pianiną paliko Telšiuose. Šiauliečių šeima gavusi pianiną dovanų nuo giminaitės jį naudojo mokytis muzikos savo vaikams, kurie lankė muzikos mokyklą. Vėliau pianinas tapo nereikalingas. Būstas parduotas, o instrumentas paliktas naujiesiems šeimininkams, kurie atidavė Kelmės krašto muziejui.
Muziejininkai buvo surengę parodą „Daiktų istorijos“. Porą eksponatų parodos dalyviai paliko Kelmės krašto muziejui.
Tikybos mokytoja Dalia Narušytė – Druktenienė padovanojo arbatos puodelį su lėkštute. Dalios senelis Domininkas Kančiauskas, gyvenęs špitolėje, dirbo bažnyčios ūkvedžiu, vėliau varpininku. 1936 metais jis vedė Onutę Grinevičiūtę, tarnavusią kambarine Kelmės dvare. Puodelį su lėkštute vestuvių proga jaunavedžiai iš kaimynių gavo dovanų.
Kelmiškė žemės ūkio specialistė Elena Pipirienė muziejui paliko paveikslą, kuris priklausė jos prosenelei Onai Dautartaitei – Martinkienei, gyvenusiai devynioliktojo amžiaus antroje pusėje Užmedžių kaime.
Ant skylėto popieriaus pieštas Jėzaus atvaizdas. Paveikslo viršuje išsiuvinėtas tekstas: „Saldžiausioji Širdie Jėzaus“, o apačioje –„Būk mano meile. 300 dienų atlaidų Pius IX 13 Gegužės 1875“.
Paveikslo šonai puošti siuvinėtais augaliniais motyvais. Rėmai – mediniai, profiliuoti.
