Naujausios
Kaip motušė su sijonu vėjus gaudo
TARMIŲ METAI
Kriukų pagrindinė mokykla (Joniškio rajonas) jau antrus metus iš eilės pakvietė į šventę „Mano tarmė man gimtoji“. Praėjusiais metais savo krašto tarmėmis prašneko daugiausia suaugusieji, šiemet ypač aktyvūs buvo rajono mokiniai, prie jų prisijungė ir klubo „Audruvė“ literatai.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Bilietas į renginį – tarmiškas kūrinys
Į Kriukų pagrindinę mokyklą susirinko Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos, Mato Slančiausko progimnazijos mokiniai bei mokytojai ir Joniškio literatų klubo „Audruvė“ nariai. Bilietas, organizatorių skelbimu, kiekvienam kainavo savo pačių sukurtą bent vieną tarmišką kūrinėlį.
Ir sušurmuliavo, suvilnijo mokyklos salė. Šeimininkai – vietos bibliotekininkė Violeta Navickienė, Kriukų pagrindinės mokyklos mokytoja Ligita Eitkevičienė, mokiniai, kriukietės močiutės Zinaida Zubauskienė ir Elena Prišmantienė teatrališkai sujungė renginį, suvaidindami kelių kartų šeimą, kurią aplanko svečiai.
Skaitė eiles, porino pasakojimus
Pirmiausia paaiškėjo, kad dar nuo praėjusių metų tarmių populiarinimo renginio dukra su vaikais iš šių namų buvo išsiųsta po Lietuvą pasivaikščioti, visų šnektų pasimokyti.
Tada jau „maslionkų“ (išrūgų – aut. past.) panorusi užsuko kaimynė kriukietė Kazimiera Bambonaitė. Ji paporino eilėraščių apie alų ir jo daromą žalą, apie paukštelius ir mamos pasaką.
Paragauti čia pat sviestmušėje Z. Zubauskienės mušamo sviesto norėjo ir literatė Emilija Kvedarienė, kuri močiutei padėjo, tarmiškai jai diktuodama ritmą.
82-ejų metų senolės pasakojimą surašiusi kita literatė Kilnutė Riškuvienė ragino mokinius pakalbinti savo močiutes ir promočiutes, užrašyti jų pasakojimus, nes visa tai nueis užmarštin, nebeliks ir gyvos tarmiškos kalbos.
Joniškietiška šnekta savos kūrybos eiles apie kraštietį knygnešį, tautosakininką Matą Slančiauską skaitė Virgita Tuminienė, eilėmis ir proza prabilo Lina Lašienė, Alina Jonaitienė.
Senoviški patarimai ir posakiai
Nuo jų neatsiliko vaikai. Joniškio Mato Slančiausko progimnazijos atstovai, renginio vedėjų pavadinti Mato Slančiausko palikuoniais, vardijo, kaip tarmiškai pavadinti rankos pirštus, porino apie žolininką, kuris „tupelas“ (batus) užsimovęs, „krūzą“ (puodelį) arbatos išgėręs eidavo į pievas žolelių rinkti.
Mokiniai kalbėjosi ir apie tai, kaip „motušė su sijonu vėjus gaudo“ (žolę gyvuliams rauna), ir kaip senolis „negyvus pameta, gyvus nešioja“ (posakis apie utėles).
Savo tarmiškos kūrybos skaitė Kriukų pagrindinės mokyklos mokiniai, tėveliai, mokytoja Danutė Rupulevičienė pasvalietiškai porino, kaip kiaules gerai užauginti.
Linksmus vaizdelius suvaidino „Saulės“ pagrindinės mokyklos mokinės, o jas pakeitė visoje Lietuvoje žinomas Kriukų mėgėjų teatras, parodęs komediją „Mirusiųjų reikalai“. Šio teatro artistai populiarina kriukietišką šnektą jau daugelį metų.
Autorės nuotr.
DARBAI: Dvi kriukietės močiutės užsiėmė rimtais darbais: Zinaida Zubauskienė (kairėje) verpė siūlus, o Elena Prišmantienė „muštukėje“ mušė sviestą.
VAIŠINIMAS: Mokytoja Ligita Eitkevičienė pertraukėlės metu renginio dalyvius vaišino ką tik sumuštu sviestu, užteptu ant naminės duonos riekelės.
PAPORINIMAI: Mokytoja Danutė Rupulevičienė pasvalietiškai porino, kaip kiaules gerai užauginti, mokė, kad šiek tiek rūgštoką naminio alaus skonį pagerina įmerktos šviežios vyšnių šakelės.
RITMAS: Literatė Emilija Kvedarienė (dešinėje) tarmiškai močiutėms diktavo ritmą, kad gerai sviestas susimuštų.
KOMEDIJA: Kriukietišką šnektą populiarinantis vietos mėgėjų teatras parodė komediją „Mirusiųjų reikalai“.