Naujausios
Jurgos žvilgsniu – į Tibetą
Joniškio Jono Avyžiaus viešojoje bibliotekoje pristatyta šviesaus atminimo rašytojos, dailininkės, keliautojos Jurgos Ivanauskaitės fotografijų paroda „Tibetas–kita realybė“.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Spalvingasis Tibetas nuotraukose
Bibliotekos languose eksponuojamos fotografijos praeivių dėmesį traukia netikėtu spalvingumu, iš jų žvelgiančių mąslių arba besišypsančių žmonių veidais, Tibeto šventyklų architektūros elementais.
Vienoje fotografijoje ant pastato atbrailos tupi skrydžiui pasiruošęs paukštis, o už jo atsiveria dangaus platybės.
Joniškiečiai stabteli, įsižiūri, skaito pristatymą, kuriame cituojama pati autorė Jurga Ivanauskaitė: „Nesu profesionali fotografė, todėl dažniausiai pamirštu apie nuotraukos kompoziciją ar meniškumą, o tiesiog stengiuosi užfiksuoti tai, kas man asmeniškai simbolizuoja ribą tarp dviejų tikrovių – kasdienės ir magiškosios.“
J. Ivanauskaitė mėgo fotografuoti vienuolius, jogus, tantros apeigas, magijos ritualų atributus, kaukes ir kitų tikrovės lygmenų peizažus ant šventyklų sienų.
Parodoje tie motyvai perteikti ciklais, kur kiekviena fotografija – kaip mantros skiemuo.
Pažadas išpildytas po devynerių metų
Rašytoja Jurga Ivanauskaitė į Joniškį žadėjo atvykti prieš devynerius metus, 2004-aisiais balandžio 28 dieną. Tąsyk negalėjo. Kelionė buvo derinta kelis kartus, bet Jurga jau sirgo ir nebesuspėjo. Sugrįžo fotografijomis.
„2004 metais jos rašytuose elektroniniuose laiškuose tarp pasižadėjimų buvo minimas Joniškis,“ – prisiminė parodą pristačiusi Jurgos Ivanauskaitės mama dailėtyrininkė Ingrida Korsakaitė.
Ji pasakojo, kad Jurgos gyvenime literatūra, dailė, fotografija, kelionės buvo persipynę. Po išvykų svetur kildavo nauja kūrybinė banga.
Susidomėjimas Tibetu
Jurga Ivanauskaitė savo keliones pradėjo nuo Lietuvos, nuo Atgimimo metais vykusių „Roko maršų“. Vėliau ji su bendražygiais, nešdama Lietuvos vėliavą, giedodama himną, žingsniavo Bulgarijoje Jono Basanavičiaus keliais.
Tibetu rašytoja susidomėjo po 1991 metais Vilniuje įvykusio šios tautos dvasinio ir politinio lyderio Dalai Lamos vizito. Ji labai susižavėjo šia asmenybe, po metų dalyvavo Dalai Lamos mokymuose Buriatijoje.
Vėliau sekė didžiosios Jurgos kelionės į Rytus. Gimė knygos „Ištremtas Tibetas“, „Kelionė į Šambalą“, „Prarasta pažadėtoji žemė“.
Anot I. Korsakaitės, Jurga būtų laiminga matydama, kad dabar Tibeto rėmimo grupė Lietuvoje auga, kad įkurtas Tibeto skveras Vilniuje, kuriame vyksta daug renginių.
Dievas yra vienas
I. Korsakaitė sakė, kad Jurga Ivanauskaitė niekada neatsisakė krikščionybės, nors kai kurie žmonės tuo ją kaltino ir skeptiškai žiūrėjo į rašytojos dievoiešką.
„Man rodos, kad jos kelias buvo vientisas. Ji stengėsi pajusti dievo ranką ir pas Tėvą Stanislovą, ir budizme Tibete. Ji galvojo, kad dievas yra vienas, tik skirtingos tikėjimo tradicijos,“ – Jurgos Ivanauskaitės požiūrį į dievą ir religijas atskleidė jos mama.
Renginyje skambėjo Joniškio kultūros centro jaunimo grupės „ETC“ narių atliekamos dainos, ištraukas iš rašytojos kūrinių skaitė šalies skaitovų konkursų laureatė Justė Ancevičiūtė.
Autorės nuotr.
TRAUKA: Bibliotekos languose eksponuojamos Jurgos Ivanauskaitės fotografijos traukia praeivių dėmesį.
TIBETAS: Jurga Ivanauskaitė mėgo fotografuoti tai, kas jai asmeniškai simbolizavo ribą tarp dviejų tikrovių – kasdienės ir magiškosios.
PRISIMINIMAI: Mama Ingrida Korsakaitė pasakojo, kad Jurgos Ivanauskaitės gyvenime literatūra, dailė, fotografija, kelionės buvo persipynę.