Juozo Liaudanskio galerijoje – žymių menininkų darbų paroda

Reginos MUSNECKIENĖS nuotr.
Į parodos atidarymą atvykę kelmiškiai susidomėję klausėsi jos autorių.
Kur link eina pasaulis ir kiek jo ėjimo kryptį gali įtakoti menas? Kokią žinutę jis neša karo akivaizdoje? Mintimis ir emocijomis kviečia pasidalyti Lietuvoje žinoma dailininkė – grafikė Dovilė Tomkutė, kurios darbai eksponuojami Kelmės kultūros centro Juozo Liaudanskio galerijoje.
Dviejų garsių menininkų Dovilės Tomkutės ir Valstybinės dailės akademijos profesoriaus Arvydo Ališankos darbų paroda atidaryta Kelmėje prasidėjusios meno šventės proga.

Tarp gerovės ir karo grėsmės

Pristatydama savo darbų parodą dailininkė – grafikė Dovilė Tomkutė su atėjusiais į atidarymą žmonėmis pasisveikino keliomis kalbomis, nes į savaitgalį vykstančią meno šventę „Kelmės ratas“ atvyko penkių užsienio šalių delegacijos.

Neslėpdama emocijų menininkė kalbėjo apie šiandienos realijas: gerovės siekį ir karą Ukrainoje, protu nesuvokiamą dalyką 21 – ajame amžiuje, kai žūsta nekalti žmonės.

Jos paroda – taip pat dvilypė. Ant vienos sienos karo grėsmę simbolizuojantys paveikslai, sukurti po to, kai prasidėjo karas Ukrainoje, ant kitos – teigiantys šviesą ir gyvenimą.

„Šiuo metu mes išgyvename naują laiką – niekas negalėjome įsivaizduoti, kad toks laikas ateis. Krito taika, humaniškumas, vertybės. (...) taip netoli mūsų Ukrainoje verda tikras pragaras, žūsta žmonės, tvyro kančia. Ligšiolinio mūsų ramaus, pastovaus ir užtikrinto gyvenimo kryptis prarado prasmę. Kur link eina pasaulis, kaip mes patys galime jį įtakoti? Kiek prasmingas tokiomis aplinkybėmis menas? Kokią žinutę jis neša karo grėsmės akivaizdoje?“ – svarsto menininkė, apmąstymams kviesdama ir visus, kurie aplankys jos darbų parodą.

D. Tomkutė užaugo aktorių Vytauto Tomkaus ir Lilijos Mulevičiūtės – Tomkienės šeimoje. Daug vaikystės dienų praleido teatro užkulisiuose ir filmavimo aikštelėse. Yra tekę vaidinti ir pačiai, vesti televizijos laidas vaikams.

Tačiau labiau traukė piešimas. Baigė M.K. Čiurlionio meno mokyklą ir Vilniaus dailės institutą. Tačiau aktorių šeimoje augant patirti emocijų pliūpsniai, spontaniškumas ir sukauptas prisiminimų kraitis padeda ir dailės srityje. „Idėjų savo darbams semiuosi iš emocijų, prisiminimų, pastebėjimų, spontaniškai iškilusių vaizdinių, gamtos spalvų ir faktūrų, jos sukeliamos nuotaikos“, – parodos pristatyme rašo dailininkė.

Dar studijų metais parodos autorė sako pamėgusi fotografiją. Fiksavo dangų, debesis, vandens raibulius, atspindžius, bangas, medžius ir augalus. Dabar skaitmeninė fotografija praplėtė dailininkės išraiškos priemonių ribas.

„Garbė eksponuoti darbus tokioje galerijoje“

Dailininkė – grafikė Dovilė Tomkutė užsiima ne tik kūrybine veikla, bet rengia menininkų darbų parodas Lietuvoje ir užsienyje. Iš viso yra surengusi apie 900 parodų. Iš jų per 30 užsienyje: Niujorke, Stambule, Londone, Maskvoje, Baku, Vašingtone, Čikagoje, Reikjavike, Zalcburge, Lince, Romoje, Minske, Sofijoje ir kituose pasaulio miestuose.

Pati dailininkė kuria vaizduojamosios ir taikomosios grafikos darbus: piešimo, spaudos, miniatiūrų, ekslibrisų, plakatų, grafinio dizaino, knygų iliustravimo, fotografijos, skaitmeninės grafikos ir kt.

Jos darbai eksponuoti daugiau kaip 70 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (JAV, Švedijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Jugoslavijoje, Rumunijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Belgijoje, Japonijoje, Turkijoje, Anglijoje, Rusijoje, Italijoje).

Menininkė surengė per 20 autorinių parodų Lietuvoje, Kinijoje, Azerbaidžane, Islandijoje. Jos darbų yra įsigiję Bulgarijos, Rumunijos, Lenkijos, Austrijos, Belgijos, Turkijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Švedijos, Norvegijos, Islandijos, Italijos ir kitų šalių galerijos bei kolekcininkai.

Nepaisant pasiekimų ir pasaulinio pripažinimo dailininkė, pristatydama savo parodą sakė, jog jai didelė garbė pristatyti savo darbus tokioje puikioje Kelmės galerijoje. O tvarkingą ir gražų miniatiūrinį Kelmės miestą norėtųsi paimti ir išsinešti ant delno.

Parodų rengimas nedideliuose miesteliuose, menininkės teigimu, – didelis atradimas. Per jį pajauti, kokia graži yra Lietuva, pasisemi įkvėpimo naujiems darbams.

Įvairių medžiagų skulptūros

Jau ne pirmą kartą savo darbus Kelmėje eksponuojantis Valstybinės dailės akademijos profesorius Arvydas Ališanka, pristatydamas savo parodą, pabrėžė, jog kurdamas skulptūras naudoja įvairias medžiagas: medį, popierių, akmenį, bronzą.

Prieš atkeliaudami į Kelmę jo darbai buvo eksponuojami Paryžiuje. Jau keli dešimtmečiai A. Ališankos kurtos skulptūros dalyvauja grupinėse parodose Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Italijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Suomijoje, Olandijoje , Čekijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ukrainoje, Japonijoje, JAV, Kinijoje, Taivane, Portugalijoje, Korėjoje.

Skulptorius surengė ir 13 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, pelnė keletą tarptautinių apdovanojimų. Pelnė pagrindnį prizą tarptautiniame skulptūros simpoziume Taline. Tapo tarptautinio ugnies skulptūros konkurso „Ugnies šokis“ laureatu Austrijoje bei tarptautinio medžio skulptūros simpoziumo Vokietijoje laureatu. 2006 metais pelnė Lietuvos dailininkų sąjungos „Auksinį ženkliuką“.

„Skulptūros gyvena savo gyvenimą. Jos keliauja iš vienos galerijos į kitą ar ilgam apsigyvena miške, sode, parke. Kartais pavirsta į vandenį ar ritualo metu į dausas iškeliauja ugnies pavidalu. Paroda Kelmės kultūros centre – tai kita vieta skulptūroms apsistoti. Nauja vieta ir galimybė susitikti skulptūroms iš skirtingo laikmečio“, – teigia skulptorius parodos pristatyme.

Lietuva nesibaigia Vilniumi

Parodos autorius sveikino, gėlėmis ir suvenyrais apdovanojo rajono meras Ildefonsas Petkevičius, pabrėžęs, jog menininkų dėmesys Kelmei – didelė garbė, o galimybė pamatyti jų darbus praturtina kelmiškius.

Kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas taip pat akcentavo, jog Kelmei garbė pristatinėti tokio lygio menininkus. O svarbiausia, kad talentingiems kūrėjams Lietuva nesibaigia Vilniumi.

Už parodą dėkojo Kelmės kultūros centro parodų organizatorė Eugenija Buivydienė.

Parodos atidarymą dainomis ir fortepionu skambinamais kūriniais paįvairino kultūros darbuotoja Jurgita Gelumbickienė.