Naujausios
Juozas Kisielius sugrįžo fotografijose ir prisiminimuose
Inteligentiškasis romantinių vaidmenų atlikėjas, joniškietis aktorius Juozas Kisielius, anksti iškeliavęs iš šio pasaulio, simboliškai grįžo į Joniškį artimųjų, bendramokslių prisiminimais bei nuotraukose sustabdytomis akimirkomis iš spektaklių ir filmų. Raudonosios sinagogos skliautais, kur pakvietė Joniškio istorijos ir kultūros muziejus, aidėjo bendrakursio Petro Venslovo skaitomos eilės iš diplominio spektaklio „Aš – beržas“.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Legendinis vaidmuo
Talentingas kino ir teatro aktorius Juozas Kisielius Anapilin iškeliavo prieš 23-ejus metus.
Gimęs ir augęs Joniškyje jis baigė Vilniaus konservatoriją (dabar Muzikos ir teatro akademija – aut. past.) ir sukūrė daug įsimintinų vaidmenų spektakliuose bei Gyčio Lukšo, Algimanto Puipos, Almanto Grikevičiaus, Raimundo Vabalo ir kitų žinomų ne tik lietuvių, bet ir armėnų, estų, rusų, kazachų kūrėjų filmuose.
Legendiniu tapo jo atliktas Arturo Bangos vaidmuo septynių serijų filme „Ilga kelionė per kopas“ (režisierius Aloyzas Brenčas). Teisingas, romantiškas herojus sužavėjo žiūrovus, po šio filmo aktoriui plūdo laiškai iš visos Sovietų Sąjungos.
Magiška teatro trauka
„Juozas nuo mažens buvo pareigingas, inteligentiškas. Tėvai mus dažnai veždavo į teatrus Kaune, Vilniuje, Rygoje. Pamenu Juozo pirmą žiūrėtą spektaklį. Vos prasiskleidė uždanga jis tarsi sustingo ir iki pat pabaigos ant mamos kelių sėdėjo neprakalbinamas. Tada jam galėjo būti šešeri septyneri metai,“ – apie magišką teatrinio pasaulio trauką „Šiaulių kraštui“ pasakojo vyresnioji sesuo Irena Kisieliūtė–Marčiulionienė, dabar gyvenanti Panevėžyje.
Jos vaikystė kartu su broliu prabėgo tarp gausybės plokštelių, klasikos įrašų. Tėvai lavino vaikų meninį išprusimą.
Nors tėvas, Vytauto Didžiojo universitete baigęs teisę, norėjo, kad sūnus imtųsi praktiškesio mokslo, sesuo ragino stoti į Konservatoriją.
Nepakartojamas balso tembras
Juozo Kisieliaus talentas atsiskleidė anksti. Pasak buvusios auklėtojos Almos Katinienės, penktokas Juozas buvo judrus, nenustygstantis vietoje berniukas. Kai su juo po pertraukos susidūrė devintoje klasėje, jaunuolis jau aktyviai dalyvavo dramos būrelyje, puikiai skaitydavo eiles. Vienuoliktoje klasėje jis tapo respublikinio skaitovų konkurso nugalėtoju.
„Jo sodrus balsas buvo nepakartojamo tembro,“ – sakė Alma Katinienė.
Mokyklinės išdaigos ir burokėliai
Bendramokslė joniškietė Stanislava Berklovienė prisiminė, kaip jie su Juozu metams buvo atleisti nuo fizinio lavinimo pamokų. Vienam nuo sporto sustreikavo širdis, kitam buvo problemų dėl kojos. Abu sąmokslininkai, kol kiti sukdavo ratus sporto salėje, sukeisdavo mokinių portfelius, pažymių knygeles.
S. Berklovienei išvykus studijuoti į Kauną vėl susidūrė keliai su Juozu Kisieliumi.
Aktoriai ir studentai gyveno gana sunkiai. Kartą atsivėrė Stanislavos kambario durys. Žiūri, įeina Juozas su didžiuliu dubeniu tarkuotų burokėlių. Ir sako: „Mano burokai, tavo duona, visą savaitę gyvensim“.
Joniškis J. Kisieliui visada išliko svarbus. Susitikęs ir kartu išgėręs kavos, sakydavęs: „Stasele, grįžusi nusilenk Joniškiui“.
Regis, aktorius nujautė artėjančią mirtį. Per paskutines Velykas, kurias buvę bendraklasiai šventė kartu, jis jautėsi nesavas, sakė: „Juoda, labai juoda“, – nieko daugiau nepaaiškinęs.
Vos neišmetė viso kurso
Bendrakursis Kauno dramos teatro aktorius Petras Venslovas kruopščiai rinko žodžius, prasitardamas, kad kalbėti apie draugą, kuris jau kitoje dimensijoje, sunku.
Jie įstojo 24, baigė 14. Antrame kurse vos visi nebuvo išmesti. Būsimieji aktoriai vaikinai pastebėjo, kad vienas dėstytojas nemandagiai, netinkamai elgiasi su merginomis ir apie tai garsiai pasakė. Tokių dalykų anuomet kalbėti nebuvo galima, ypač jei tas žmogus turėjo užtarėjų partijos viršūnėse. Jaunuoliams pagrasinta, kad bus išformuotas kursas arba jie turi pasirašyti, kad vykdys visus tarybinio studento įsipareigojimus.
Išmestų iš aukštosios mokyklos vaikinų laukė sovietinė armija, į kurią nė vienas nenorėjo pakliūti. Teko rinktis.
Visi bendrakursiai buvo individualistai, ne kolektyvo žmonės.
Skaitė Juozo Kisieliaus tekstą
Juozas niekada nesulaukdavo pastabų dėl elgesio, tikras kurso džentelmenas. Ir kartu – nepaprastai valingas, užsispyręs žmogus, kantriai diena iš dienos dirbęs su savimi, kad įveiktų „s“ raidės tarties defektą. Jam pavyko.
Kurso diplominis darbas vadinosi „Aš – beržas“, pagal Pauliaus Širvio eiles. Visi vaikinai vilkėjo baltais rūbais.
Po spektaklio salėje sėdėjęs autorius poetas priėjo ir visus apkabino.
Ir dabar vilkėdamas taip pat baltai Petras Venslovas skaitė posmus, kuriuos kadaise tarė Juozas Kisielius.
Juos daina apie obelėlę, kurios žydėjimas toks pat gražus ir trumpas kaip aktoriaus Juozo Kisieliaus gyvenimas, palydėjo kraštietė operos solistė Sofija Jonaitytė.
Dainuojamosios poezijos kūriniais džiugino taip pat aktoriaus kelią pasirinkęs joniškietis Gytis Laskovas.
Renginyje, organizuotame Istorijos ir kultūros muziejaus, veikė fotografijų, kuriose sustabdytos akimirkos iš spektaklių ir filmų su Juozu Kisieliumi, paroda. Jas suteikė Literatūros ir meno archyvas bei Lietuvos teatro sąjunga.
Autorės nuotr.
LEMTIS: Aktorius Juozas Kisielius Anapilin iškeliavo prieš 23-ejus metus.
PRISIMINIMAI: Sesuo Irena Kisieliūtė–Marčiulionienė ir bendrakursis aktorius Petras Venslova Juozą Kisielių mena, kaip labai pareigingą, valingą, inteligentišką žmogų.
TALENTINGI: Juozas Kisielius su kita taletinga aktore Vaiva Mainelyte.
NUOTRUPOS: Bendraklasė Stanislava Berklovienė (kairėje) pažėrė nuotrupų iš mokyklinio gyvenimo ir draugiško bendravimo studijų metais. Šalia – vakaro vedėja Lina Vaitekūnienė.
PARODA: Fotografijos, kuriose sustabdytos akimirkos iš spektaklių ir filmų su Juozu Kisieliumi, atkeliavo iš Literatūros ir meno archyvo bei Lietuvos teatro sąjungos.
SĄSAJA: Kraštietė Sofija Jonaitytė atliko dainą apie obels žydėjimą, kuris toks pat gražus ir trumpas, kaip talentingo aktoriaus Juozo Kisieliaus gyvenimas.