Naujausios
Pasaulio kultūros paveldas
Pirmasis Josepho Achrono muzikos festivalis pernai taip pat neapsiribojo Šiauliais – koncertai vyks Pakruojo ir Joniškio sinagogose. Šiemet geografija dar labiau išsiplėtė.
Pernai garsiausiose pasaulio scenose grojantys Lietuvos ir užsienio atlikėjai klausytojus pakvietė į šešis koncertus, šių metų programoje – jau aštuoni koncertai.
Rugsėjo 7 dieną 19 valandą festivalio atidarymo koncertas „Žydiška giesmė“ vyks Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje. Kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu maestro Modesto Barkausko, gros festivalio įkūrėjai smuikininkė D. Dėdinskaitė ir violončelininkas G. Pyšniak. Koncertą ves Jurijus Grickevičius.
Apie artėjantį festivalį kalbamės su G. PYŠNIAK.
Šiaurės Lietuvos kultūros įvykis
– Festivalis vyks antrą kartą, bet grįžkime prie ištakų – kaip kilo idėja organizuoti Josepho Achrono festivalį ir būtent – Šiauliuose?
– Paskutinius metus gana dažnai grojome Šiauliuose. Pamatėme, kad klausytojų ratas vis plėtėsi. Puiki organizacija, Šiaulių „Laiptų galerija“ darė nuostabų darbą, kvietė žmones, o mes stengėmės atvežti ypatingas programas. Tuometinė galerijos direktorė Janina Ališauskienė, ko gero, buvo tas raktas – paklausėme jos: kaip manote, ar mes galėtume pabandyti surengti klasikinės muzikos šventę?
Ir pabandėme. Festivalis buvo pakankamai intensyvus ir parodė, kad yra reikalingas. Mes labiau esame programos, turinio kūrėjai, vadovaujame išoriškai projektui, o didelį organizacinį darbą daro Janina Ališauskienė, festivalio direktorė. Ji tai atlieka puikiai, ir „Laiptų galerija“ prisideda, tai yra festivalio namai.
– Šių metų festivalis išaugo – platesnė geografija, daugiau koncertų?
– Ir pačių koncertų mastas išaugo – šiemet festivalį jau atidarome su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, o baigiamasis festivalio koncertas irgi ypatingas – pirmą kartą Baltijos šalyse koncertuos klezmeriai iš Vienos, Romano Grinbergo, žinomo atlikėjo, kūrėjo, kompozitoriaus ansamblis. Jis dažnai koncertuoja Vienoje, teko ir kartu pagroti, labai laukiu šio koncerto, jis bus tikrai ryškus įvykis.
– Ko gero, visą festivalį galime vadinti ryškiu Šiaurės Lietuvos įvykiu – koncertai vyks ne tik Šiauliuose, bet ir Joniškyje, Pakruojyje, Joniškėlyje?
– Apie kiekvieną koncertą galima labai daug pasakoti, kiekvienas koncertas turi savo idėją, kiekviename koncerte koncertuos puikūs atlikėjai, net tik pripažinti Lietuvos žmonės, bet ir užsienio – vieni ryškiausi savo kartos. Bus Estijos nacionalinio simfoninio orkestro koncertmeisterė Triin Ruubel-Lilleberg, grosime rugsėjo 17 dieną Joniškėlyje. Rugsėjo 13 dieną atvyksta iš Latvijos puikus perkusininkas Guntaras Freibergas, atliksime programą kartu su Pavelu Giunteriu. Rugsėjo 22 dieną – bendra programa su Luku Geniušu. Kiekviena programa pasižymi ne tik ryškia tematika, bet ir išskirtiniais atlikėjais.
– Rugsėjo 22 dienos koncertas „Aš esu tyla“ bus skirtas Varšuvos geto sukilimo 80-osioms metinėms?
– Koncertas labai įdomus – būtent šią programą inicijavo ir pakvietė atlikti Varšuvos filharmonija. Šios programos premjera įvyks J. Achrono festivalyje Šiauliuose, o vėliau, už savaitės, nuskambės Varšuvos filharmonijoje.
– Kas vienija festivalio programą?
– Festivalio programą vienija J. Achrono vardas, kultūra, Lietuvos kultūra, paveldas, litvakiškos šaknys, kas yra visiškai neatsiejama ne tik nuo Lietuvos, bet ir nuo pasaulio kultūros paveldo. J. Achronas asocijuojasi su litvakiškumu. Tai žmogus, kilęs iš Lazdijų, o palaidotas Holivude. Norime pažymėti – mes mėgstame būti inovatyviais atlikėjais, sugalvoti kažką įdomaus, bet visų pirma mes labai norime nepamiršti mūsų kultūrinio paveldo, jį sureikšminti. Gražu būti inovatyviems, bet mūsų, jaunų atlikėjų, pareiga yra išsaugoti ir net kartais „atkasti“, nes J. Achroną toli gražu žino ne kiekvienas Lietuvos, net Europos klausytojas, jis labiau žinomas už Atlanto. Net atlikėjus supažindiname su jo kūryba – skatiname kiekviename koncerte atlikti jo kūrinį. Ne iš vieno atlikėjo jau esu girdėjęs, kad tikrai tai bus grojimas ne tik vienam koncertui – labai patiko jo muzika.
– Kuo jums artima J. Achrono asmenybė ir kūryba?
– Jo kūryba yra unikali, turi labai ryškų savo veidą ir stilių. Kiekviename kūrinyje galime išgirsti žydiškas intonacijas. Jo muzika yra labai intelektuali ir tuo pačiu labai skambanti. Ne paslaptis, kad J. Achrono muziką labai dažnai grojo legendinis smuikininkas Jaša Heifecas, kilęs iš Vilniaus, dar viena legenda. O J. Achrono brolis dešimt metų buvo J. Heifeco nuolatinis akompaniatorius.
Žymus kompozitorius A. Šionbergas yra pasakęs, kad J. Achronas buvo vienas labiausiai neįvertintų savo laikų kompozitorių.
– Kodėl taip nutiko?
– Kartais taip būna, kad kompozitoriai pradeda gyventi ausyse vėliau. Arba kartais jie skamba dažnai, o po to juos pamiršta. Mane labiausiai jaudina, kad Lietuvoje turime daug talentų, bet mažai apie tai kalbame. Ačiū Dievui, atlikėjai, mes patys atrandame, kokį muzikinį paveldą turime, aš labai tikiu, kad ir mūsų valstybė pamažu atras, kuo mes galime didžiuotis. J. Achronas kurdavo muziką Holivudui, savo laiku buvo labai pripažintas smuikininkas virtuozas, kompozitorius ir staiga mes atrandame, kad jis turi ir dalį savęs čia, Lietuvoje.
– O kaip jūs atradote J. Achroną?
– Tuo metu, kai gyvenome su Dalia Vienoje, sukūrėme programą „Langas į Lietuvą“. Buvo Lietuvos Nepriklausomybės 25-metis, nuėjome į ambasadą Vienoje, paklausėme, kas planuojama, ką galima pristatyti Vienos klausytojams. Sugalvojome atlikti programą nuo M. K. Čiurlionio laikų iki šių dienų muzikos, su ta programa daug apkeliavome, vienas iš koncertų buvo Niujorke. Grojome Anatolijaus Šenderovo muziką – vienas žmogus po koncerto palinkėjo atrasti dar daugiau litvakiškos muzikos. Kilo klausimas, kas tie kompozitoriai? Grįžę į Lietuvą pradėjome daugiau apie tai skaityti, yra nuostabi Leonido Melniko knyga, kur aprašytos įžymybės, asmenybės, ir kaip jos susietos su Lietuva. Perskaitę labai nustebome ir vėliau atradome J. Achroną. Smuikininkai žino jo muziką, tik ne visi žino, kad jis gimęs Lazdijuose.
– Ar bus trečiasis J. Achrono festivalis?
– Labai tikimės. Matome, kad net antrasis festivalis sugeba sukviesti labai gerus atlikėjus. LRT Klasika pranešė, kad nori įrašyti atidarymo ir uždarymo koncertus. Vadinasi, ne tik mes galvojame, kad tai yra vertinga. Tai teikia labai daug vilties.
Tęsiama litvakų kultūros tema
Josefo Achrono muzikos festivalio direktorė J. Ališauskienė, buvusi ilgametė „Laiptų galerijos“ vadovė, sako, kad festivalio atidarymo koncertas pažymės ir Šiaulių miesto gimtadienį – „Šiaulių dienos“ prasideda rugsėjo 8 dieną.
Tarptautinis festivalis glaudžiai susietas su dar vienu svarbiu kultūriniu įvykiu Šiauliuose – „Laiptų galerijos“ organizuojamu Litvakų kultūros mėnesiu.
Mintis pagerbti litvakus J. Ališauskienei kilo prieš penkerius metus Žagarėje, prisimenant nužudytus žydus. Pirmiausia „Laiptų galerijoje“ pristatyta litvakų dailė, dailininkų parodas lydėjo žydų kompozitorių muzika. Taip gyvenimas artimai draugystei suvedė su muzikos virtuozais D. Dėdinskaite ir G. Pyšniak – Josepho Achrono muzikos festivalio sumanytojais. J. Ališauskienė nuo pirmos akimirkos palaikė šią idėją.
Pradėjus įgyvendinti sumanymą, reikėjo festivalio įvaizdžio. J. Ališauskienė kreipėsi į Jokūbą Jacovskį, sukūrusį dizainą. Festivalis palydimas ir vaizdo etiudais – subtiliai ir šarmingai į festivalį kviečia aktoriai Juozas Bindokas ir Monika Šaltytė.
Pasak J. Ališauskienės, organizuojant šių metų festivalį, kilo problema – „Laiptų galerijoje“ vyksta remontas, tad reikėjo ieškoti kitų miesto salių.
Trys koncertai vyks Šiaulių „Polifonijos“ salėje.
Rugsėjo 16 dieną „Polifonijos“ salėje klausytojai išgirs koncertą „Vaikiškoji siuita“.
„Vaikiškoji siuita“, parašyta paties J. Achrono, – tai jo vaikystės, kuri prabėgo Lietuvoje, prisiminimai, dvidešimt miniatiūrų visai šeimai“, – sako J. Ališauskienė. Po koncerto lauks saldus siurprizas – ypatingi Josepho Achrono muzikos festivalio ledai.
Rugsėjo 22 dieną „Polifonijos“ salėje vyks koncertas „Aš esu tyla“ – į jį turėtų atvažiuoti visi dailininkai, kurie per praėjusius penkerius metus Litvakų kultūros mėnesį rengė parodas.
Rugsėjo 26 dieną koncerte „Violončelės siela“ „Polifonijos“ salėje gros G. Pyšniak ir Ole Chrisian Haagendrud.
Trys koncertai keliaus į Pakruojo, Joniškio ir Pasvalio rajono sales.
Rugsėjo 13 dieną festivalis su koncertu „Baltijos audra“ viešės Pakruojo sinagogoje – koncertuos „The New Baltic Sound Quartet“. Rugsėjo 17 dieną Joniškėlio Karpių dvare klausytojai išgirs koncertą „Didysis Šubertas“.
Rugsėjo 19 dieną Joniškio raudonojoje sinagogoje vyksiančiame koncerte „Svetimi namai“ ne tik skambės litvakų kompozitorių muzika, atliekama G. Pyšniak, D. Dėdinskaitės ir akordeonininko Tado Motiečiaus, bet bus rodoma ir Ukrainos dailininko Matvei Vaisberg videoprojekcija. Ciklą „Svetimi namai“, įkvėptą Žagarės, M. Vaisberg sukūrė dalyvaudamas festivalyje „Šiaulių Monmartro respublika“, paroda buvo eksponuota „Laiptų galerijoje“.
Festivalį uždarys pasaulyje garsūs Vienos klezmeriai, koncertas vyks Valstybinio Šiaulių dramos teatro didžiojoje salėje.
„Žydai, ko gero, vienintelė tauta, kuri visose gyvenimo situacijose įžiūri pozityvą, džiaugiasi. Vien pavadinimas „klezmeriai“ iš karto asocijuojasi su linksma, nuotaikinga, atskleidžiančia žydišką gyvenimo būdą muzika. Vienos klezmeriai – ir tai, ir ne visai. Ne visai todėl, kad groja džiazuojančią muziką, išlaikančią klezmerių tradiciją. Visi keturi Vienos klezmeriai – pasaulinio lygio žvaigždės“, – sako festivalio direktorė.
J. Ališauskienė neabejoja: festivalio metu Šiauliai švies ne užrašu, o turiniu.
