Jono Pauliaus II šimtmečiui – paroda ir prisiminimai

Ričardo DAILIDĖS nuotr.
Popiežius Jonas Paulius II Kryžių kalne. Fotografija eksponuota Europos Parlamente, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.
Gegužės 18 dieną pasaulis minės Šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II 100 metų gimimo sukaktį. Šiaulietis fotomenininkas Ričardas Dailidė šiai progai skiria parodą Šiaulių vyskupijos Pastoraciniame centre. Nuotraukose įamžintos popiežiaus vizito akimirkos Šiauliuose ir Kryžių kalne. Popiežius Lietuvoje lankėsi 1993 metų rugsėjo 4–8 dienomis.

Parodė kelią

„Nedažnai ištinka mūsų valstybę laimė matyti pasaulinio lygio asmenybę, intelektualą, Šventąjį Tėvą. Mes to sulaukėme, – apie popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje sako R. Dailidė. – Kai Jonas Paulius II ruošėsi atvykti, visa valstybė ir žmonės gyveno laukimu ir dvasiniu pasiruošimu.“

Jonas Paulius II į Lietuvą atskrido 1993 metų rugsėjį, jo vizitas tęsėsi keturias dienas.

Rugsėjo 7 dieną šv. Mišias aukojo Kryžių kalne.

„Su procesija į Kryžių kalną ėjome pėsčiomis iš ankstaus ryto, buvo labai gera nuotaika, puikus rugsėjis. Turbūt Kryžių kalnas nematė tiek žmonių ir nematys: žvilgsniu buvo neaprėpiama gausybė, – prisimena R. Dailidė. – Kaipgi aš galėjau nefotografuoti!“

R. Dailidė puikiai atsimena akimirką, kai prie Kryžių kalno, prie upelio, nusileido sraigtasparnis. Persėdęs į papamobilį, popiežius laimino žmones.

„Turėjau akreditaciją, bet stengiausi netrukdyti aplinkiniams. Ir man pasisekė – jis visiškai arti praėjo, man pavyko nufotografuoti popiežių. Fotografavau ir aukojant šv. Mišias, bet prieiti arti nebuvo galima.“

Po šv. Mišių Kryžių kalne popiežius atvyko į Šiaulius, lankė Šv. Ignaco Lojolos bažnyčią, ilsėjosi.

Pasimeldęs ir pailsėjęs popiežius vėl sėdo į papamobilį – atsisveikinti. Automobilis judėjo pro Šiaulių turgų stadiono link, kur laukė sraigtasparnis. Išlydėti popiežiaus susirinko minia žmonių – 1993 metų rugsėjo 7 dienos dvasia išliko R. Dailidės nuotraukose.

Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios šventoriuje 2012 metais buvo pastatytas skulptoriaus Mindaugo Junčio paminklas Jonui Pauliui II. Takas, vedantis į bulvarą, pavadintas Jono Pauliaus II vardu.

„Šiauliuose yra Jono Pauliaus II takas, bet jis mums parodė ne taką, o kelią, mes turime būti dėkingi“, – sako R. Dailidė.

Kai 1999 metais fotomenininkas lankėsi Romoje, Vatikano aikštėje išklausė popiežiaus aukojamas šv. Mišias. Pasitaikė proga vėl nufotografuoti Joną Paulių II: popiežius pravažiavo visiškai arti.

2018 metais, Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, R. Dailidės nuotrauka, kurioje Jonas Paulius II įamžintas Kryžių kalne, buvo eksponuojama Yahudi Menuhino salėje Europos Parlamente Briuselyje.

„Kalne mes negalėjome būti, fotografavau su galingu teleobjektyvu. Tai buvo kelios akimirkos. Galvojau, kai popiežius eis per plyšelį tarp kryžių, gal man pavyks. Laiku nuspaudžiau – pasisekė“, – išskirtine nuotrauka džiaugiasi fotomenininkas.

Dar viena istorija, susieta su popiežiumi, R. Dailidei nutiko 2008 metais Lenkijoje. Fotomenininkas kartu su grupe Lietuvos menininkų (Antanu Kmieliausku, Jonu Daniliausku, Rimantu Dichavičiumi, Broniu Gražiu) atidarė bendrą parodą Varšuvos kultūros centre „Rampa“. R. Dailidė pristatė ekspoziciją apie Kryžių kalną.

„Pasirodo, tuo pačiu metu, tame pačiame Kultūros centre vyko Jono Pauliaus II paskelbimo popiežiumi 30-metis. Rūmų vadovybė ir šventės organizatoriai atėjo paprašyti, kad perkelčiau Kryžių kalno ciklą į paminėjimo erdvę. Visi nustėrome, visa delegacija, kad vis dėlto yra Dievo pirštas, juk mes nežinojome, tiesiog mūsų buvimas sutapo su iškilmėmis!“

Varšuvoje R. Dailidė sulaukė prašymo parašyti straipsnį apie Kryžių kalną katalikų žurnalui. Straipsnį iliustravo dviem nuotraukomis: popiežiaus Kryžių kalne ir kryžiaus su užrašu lietuvių kalba: „Kristau Karaliau, gelbėk popiežių“. Kryžius buvo pastatytas 1981 metais, po pasikėsinimo į popiežiaus gyvybę. Straipsnis žurnale „Idziemy“ publikuotas 2009 metais.

„Nebijokite!“

R. Dailidę iki šiol žavi nepaprasta popiežiaus meilė žmonėms. Tai buvo pirmasis popiežius, kuris itin aktyviai lankė pasaulio valstybes.

„Iki 1993 metų buvo aplankęs daugiau nei 80 valstybių, kai kuriose buvo po kelis kartus – Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Kalbėdamas į žmones ne tik šiose kelionėse, bet ir anksčiau sakė: „Nebijokite! Nes Viešpats su jumis.“ Žodis „nebijokite“ įkvėpė ir mums nepaprastai daug drąsos. Viename žodyje galėjo tilpti ištisa jo politinė programa. Jis mums padėjo išsivaduoti.“

Karolis Voityla, svarsto R. Dailidė, galėjo būti bet kuo. Buvo gabus, talentingas daugybei dalykų.

Baigęs gimtųjų Vadovicų mokyklą, 1938 metais įstojo į Krokuvos Jogailos universitetą studijuoti lenkų kalbą ir literatūrą. Lenkiją okupavus naciams, mokslus tęsė uždarytame, pogrindiniame, universitete. Su draugais įkūrė pogrindinį „Rapsodijos teatrą“, vaidino, režisavo, rašė pjeses. Poeziją lydėjo popiežių visą gyvenimą. Yra išleisti jo poezijos rinkiniai, statomos pjesės.

„Jo gyvenimo pradžia buvo negailestinga, liko našlaičiu, kai mama mirė gimdydama dukrytę, po kiek metų mirė ir vyresnis brolis, tėvas – jam dar neįstojus į kunigų seminariją. Karoliui Voitylai reikėjo kažkaip pragyventi, jis dirbo akmenų skaldykloje, chemijos fabrike. Nepalūžo.“

1942 metais K. Voityla pradėjo studijuoti pogrindinėje Krokuvos seminarijoje. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, tęsė studijas Krokuvos didžiojoje seminarijoje ir Jogailos universiteto Teologijos fakultete. 1946 metais Krokuvoje įšventintas į kunigus.

Baigęs seminariją, tęsė studijas. 1948 metais apsigynė teologijos daktaro disertaciją, 1953 metais tapo filosofijos habilituotu daktaru.

1964 metais K. Voityla paskirtas Krokuvos arkivyskupu, 1967 metais – kardinolu. 1978 metais konklavoje išrinktas popiežiumi.

Amžinybėn popiežius išėjo 2005 metų balandžio 2 dieną. 2014 metais Jonas Paulius II paskelbtas Šventuoju.

„Popiežius parodė, kad ne jis svarbiausias, o žmonės. Jei gaublyje išvedžiotume jo maršrutus po visą pasaulį, linijos kirstųsi horizontaliai ir vertikaliai. Kiek jis turėjo ištvermės! Jis atvėrė duris visam pasauliui. Viso pasaulio siela. Harmoninga asmenybė. Užgrūdintas akmens skaldyklose. Galiausiai – šventasis“, – sako R. Dailidė.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.