Jono Meko pamokos Šiauliuose

Dariaus ANČEREVIČIAUS nuotr.
Teatro bei kino aktorius Andrius Bialobžeskis skaitė ištraukas iš Jono Meko knygų, meistriškai įpynė biografinių detalių ir atskleidė įvairiapusį Lietuvos išeivijos kūrėjo portretą, dramatiškus jo likimo vingius.

Balandžio 5 dieną Šiaulių „Laiptų galerija“ meno gerbėjus pakvietė į literatūrinį vakarą „Jono Meko pamokos“, vykusį Valstybinio Šiaulių dramos teatro balkono salėje.

Literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras, Jono Meko kūrybos tyrinėtojas Ramūnas Čičelis kalbėjo apie ryškesnius Jono Meko gyvenimo epizodus – papasakoti nutikimai ne sykį prajuokino publiką, intrigavo giliau pasidomėti menininko kūryba.

J. Mekas (1922–2019) – nepaprastai plati, gili asmenybė, vienas garsiausių XX amžiaus menininkų, JAV avangardinio kino kūrėjų, dalyvavęs meno judėjimo „Fluxus“ gimime, vadintas gyvąja legenda, dvasios aristokratu, pasaulio žmogumi, nepasidavė šlovės kerams, išliko paprastas, atviras, nuoširdus.

Septynerius metus studijavęs J. Meko kūrybą, dr. R. Čičelis glaustai išdėstė esminius asmenybės bruožus. J. Mekui būdingas gaivališkas laisvės pojūtis, nepaliaujamas siekis būti savimi. Jo nevaržė tradicijos, perdėta vidinė disciplina ir savicenzūra, jam brangus nesiliaujantis kūrybos procesas. Pats buvo savitas, kitoks ir gerbė kitoniškumą.

J. Meko knygos (poezijos rinkiniai „Semeniškių idilės“, „Gėlių kalbėjimas“, „Žodžiai ir raidės“, „Dienų raštai“, esė ir dienoraščių knygos „Neturiu, kur eiti“, „Laiškai iš Niekur“, „Žmogus be vietos“, „Mano naktys“, „Trys draugai“ ir kt.) leidžiamos ne tik JAV ir Lietuvoje, bet ir Japonijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Italijoje, Vokietijoje, kitose šalyse. Jo filmai rodomi prestižinėse Europos meno scenose.

J. Mekas bendravo su tokiomis meno įžymybėmis kaip Salvadoras Dali, Andy Warholas, Džonas Lenonas, Yoko Ono, jo namai buvo atviri atvykusiems iš Lietuvos.

Teatro bei kino aktorius Andrius Bialobžeskis skaitė ištraukas iš J. Meko biografinės knygos „Žmogus be vietos“, laiškus motinai, eilėraščių iš rinkinio „Semeniškių idilės“.

Į poetinę programą A. Bialobžeskis meistriškai įpynė biografinių detalių ir atskleidė įvairiapusį Lietuvos išeivijos kūrėjo portretą, dramatiškus jo likimo vingius.

Kol „Laiptų galerijos“ pastatas remontuojamas, numatoma, kad Valstybiniame Šiaulių dramos teatre vyks ir daugiau renginių. Balandžio 27 dieną bus atidaroma Daivos Kairevičiūtės grafikos paroda, lydima kamerinės muzikos.