Naujausios
Joniškis prabilo beveik visos Lietuvos tarmėmis
Joniškyje susitiko Lietuvos tarmės. Įvairių rajono organizacijų nariai pagal savo kilmę prabilo aukštaitiškai, dzūkiškai, žemaitiškai, trūko tik suvalkiečių.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Išgirstos skirtingos tarmės ir šnektos
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija šiais metais pirmą savo renginį „Taip senoliai kalbėdava“ skyrė Tarmių metams. Šventėje dainas įvairiomis šnektomis ir patarmėmis ringavo šios organizacijos ansamblis ir kapela, prisijungti kvietė „Bočiai“, Žemaičių draugijos Joniškio skyriaus narės Onutė Patarakienė ir Danutė Tamulienė. Šios dvi moterys ir apie Raseinių Magdę žemaitiškai „rokavosi“ (kalbėjosi – aut. past.). O Algimanto Raudonikio meno mokyklos mokytoja Danutė Poliakienė „iš pa Utenas“ traukė aukštaitišką humoristinę dainą.
Joniškio Moterų draugijos pirmininkė Birutė Žilinskienė atstovavo dzūkams. Tad ji paskaitė dzūkišką eiliuotą pasaką apie bobulę ir dziedulį.
Dzūkams nusileisti vėl nenorėjo aukštaičiai. Kriukų miestelio teatro senbuvės Konstancija Zutienė ir Aldona Gecevičienė apie skaistybę bei prabėgusią jaunystę porino, ir apie Lietuvos kasdienybę bei jos skaudulius su ironija šnekėjo.
„Gražiausiomis Kriukų moterimis“ prisistačiusios mėgėjų dramos kolektyvo artistės žiūrovus privertė kvatoti iki ašarų.
Šioje šventėje Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos Joniškio skyrius pasveikino ir organizacijos sukaktuvininkes – Stefaniją Guščinienę bei Janiną Brinienę.
Lietuva – turtinga šalis
Buvusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Stanislava Mickevičienė apžvelgė Lietuvos tarmes, išskirdama jų ypatumus.
Pedagogė pateikė iškalbingus skaičius: mūsų mažoje šalyje yra ne tik visiems žinomos aukštaičų, žemaičių, dzūkų ir suvalkiečių tarmės, bet ir 15 patarmių bei apie 100 šnektų. Lietuva – daugiausia patarmių ir šnektų turinti šalis Europoje, sakė buvusi pedagogė.
Joniškio rajonas priskiriamas Vakarų aukštaičiams, tačiau labai skirtingai skamba vietos kriukiečių, joniškiečių, skaistgiriečių ar žagariečių šnektos. Kartais net juokingų nutikimų įvyksta dėl nesusikalbėjimo, nežinomų žodžių. Dabar jau retai beišgirsi kalbant: „Aš matau graž' sodną“ ("Aš matau gražų sodą").
Joniškio rajono šnektas įtakoja Latvijos kaimynystė. Čia prigiję žodžiai „zapte“ ("uogienė"), „maktingas vyras“ ("stiprus, tvirtas vyras").
S. Mickevičienė prisiminė iš Pakruojo rajono kilusį rašytoją, dramaturgą Juozą Paukštelį, kaip jis į Universitetą stojęs. Paprašiusi per egzaminą komisija pakalbėti tarmiškai. J. Paukštelis pirmiausia išrėžęs: „krautuve kietai“ ("parduotuvė užrakinta"), „krautuve valio“ ("parduotuvė atidaryta").
Autorės nuotr.
"PASIROKAVIMAS": Onutė Patarakienė (kairėje) ir Danutė Tamulienė žemaitiškai ir dainavo, ir apie Raseinių Magdę „rokavosi“.
SUKAKTUVININKĖS: Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos Joniškio skyrius pasveikino ir organizacijos sukaktuvininkes – Stefaniją Guščinienę (kairėje) bei Janiną Brinienę.
DAINININKAI: Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija šiais metais pirmą savo renginį „Taip senoliai kalbėdava“ skyrė Tarmių metams ir pamėgino tarmiškai sudainuoti keletą dainų.
PASVEIKINIMAS: Naują „Bočių“ pirmininkę (kairėje) sveikina Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos Joniškio skyriaus pirmininkė Stefanija Skirmantienė.
SKAIČIAI: Stanislava Mickevičienė pateikė iškalbingus skaičius: mūsų mažoje šalyje yra ne tik visiems žinomos aukštaičų, žemaičių, dzūkų ir suvalkiečių tarmės, bet ir 15 patarmių bei apie 100 šnektų.