Naujausios
Joniškiečiai primins istorinį mūšį
Kovo 29–30 dienomis Joniškyje bus paminėta viena didžiausių žiemgalių pasiektų pergalių laisvės kovoje su jų žemių pavergėjais – Garuozos šilo mūšis.
Vienas iš organizatorių, asociacijos „Simkala“ vadovas Andrius Bitaitis sako, kad norima priminti istoriją, paskatinti domėtis, šviesti žmones, ypač – jaunimą.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Ekskursija į XIII amžių
1287 metais kovo 26-ą vykęs Garuozos šilo mūšis laikomas paskutiniu rimtu žiemgalių sukilimu prieš žemių pavergėją Livonijos ordiną.
Siekdama įprasminti šiuos reikšmingus XIII amžiaus istorinius įvykius asociacija Žiemių pradas „Simkala“ su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi organizuoja pažintinius renginius.
Kovo 29 dieną 16.30 valandą bus atidaryta Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus archeologijos rinkinių trumpalaikė paroda. Po jos 17 valandą vyks mokslinė istorinė konferencija „Žiemgalos istoriniai įvykiai XIII a.“. Pranešimus skaitys Lietuvos ir Latvijos istorikai: Robertas Jurgaitis, Tomas Baranauskas, Artūrs Tomsons ir Juris Urtans.
Kovo 30 dieną 14 valandą rengiama pažintinė sueiga. Joje, pasak „Simkalos“ vadovo Andriaus Bitaičio, vyks visų Livonijos žemių istorinė jungtinė stovykla, kurioje dalyvaus istorinės rekonstrukcijos klubai iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos.
Žiūrovai galės pamatyti, kokie anuo metu buvo žygio reikmenys, buities daiktai, paragauti senoviško maisto. Vyks karių treniruotės, pamatysime senosios žemaitukų veislės žirgų.
17 valandą istorinės rekonstrukcijos klubai parodys simbolinę kovą.
Skatina pažinti savo kraštą
Pasak asociacijos Žiemių prado „Simkala“ vadovo A. Bitaičio, norima su visuomene pasidalinti savo turimomis žiniomis, paskatinti domėtis vietos istorija, papročiais, nes kiekvienam žmogui turėtų būti svarbu pažinti savo kraštą.
„Mes bandysime parodyti, papasakoti tai, ko nėra vadovėlyje,“ – sakė A. Bitaitis, pats laisvalaikį skiriantis istorijai. Jis sako, kad tai tapo jo gyvenimo būdu.
Šviečiamąjį edukacinį renginį iš dalies remia Kultūros ministerija.
Žiemgalių kova
1287 metais per gavėnią netikėtai naktį įsiveržę į pačią Livonijos širdį Rygą, žiemgaliai sumušė miesto gynėjus (žuvo 15 iš 18 Vokiečių ordino brolių). Tačiau pačio miesto užimti nepajėgė. Pakeliui jie nuteriojo Ikškilę, sudegino priešpilį.
Po sėkmingo žiemgalių karo žygio Livonijos ordino magistras Vilekinas sutelkė kariuomenę grįžtantiems su grobiu neprašytiems svečiams pavyti ir atkeršyti.
1287 metų kovo 26-osios ankstų rytą mūšyje, spėjama ties Garuoza, šv. Marijos Vokiečių ordino Livonijos krašto kariuomenė buvo visiškai sutriuškinta. Žuvo pats magistras Vilekinas, komtūrai, vaitai, 40 nukautų ir paimtų nelaisvėn brolių. Mūšyje žuvo ir rašytiniuose šaltiniuose neįvardintas žiemgalių karvedys.
Mūšio vieta tiksliai nėra žinoma. XIV amžiaus Hermano Vartbergės Livonijos kronika rašo, kad mūšis įvyko ties vietove ad locum Grose. Pagal nusistovėjusią tyrinėtojų hipotezę, mūšio vieta laikoma Garuoza (Jelgavos rajonas, Latvija).
Arturo TOMSONO nuotrauka
KOVA: Praėjusiais metais pirmą kartą Joniškyje prisimenant Garuozos šilo mūšį atkuriamosios istorijos klubai pademonstravo kovos veiksmus.