Naujausios
Abstrakcijose – lyg siuvinėti raštai
Jaunoji kūrėja iš Žagarės Adelina Maižiutė pirmąją savo abstrakcijų parodą surengė prieš metus Žagarės D. Naryškino dvaro rūmuose, kuriuose veikia Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Žagarės regioninio parko grupė. Mergina šioje įstaigoje savanoriavo – budėdavo, priimdavo lankytojus, padėdavo renginiuose.
Nuo 2022 metų rugsėjo 1-osios jos kūryba papuošė Žagarės gimnaziją, kurios bendruomenė paveikslais galėjo grožėtis iki sausio vidurio. Šiuo metu paroda eksponuojama Joniškio kultūros centre ir ji veiks iki vasario 19 dienos.
Kiekviena iš trijų parodų papildoma naujais darbais. Joniškyje pirmą sykį jaunoji menininkė eksponuoja dekoruotus porcelianinius indus.
Adelinos Maižiutės paveikslai-abstrakcijos iš toliau dėmesį patraukia gaiviomis, ryškiomis, kartais net gaivališkomis spalvomis, tačiau labiau įsižiūrėjus jie primena žydinčią pievą, raštuotą gobeleną arba keliasluoksnį audinį, kurio vienspalvį „dugną“ uždengia apčiuopiamai iškilus dekoras, lyg siuvinėtas audinys. Tie ornamentus, vaizdinius formuojantys taškeliai ir brūkšneliai kažkuo primena kiaušinius-margučius arba, kaip pati autorė sako, – tortų dekoravimą. Mergina prisipažįsta, kad kepiniai – jos su mama bendras pomėgis. Ypač smagu prieš Kalėdas dekoruoti meduolius.
Ant porceliano indų perkelia rytietišką ornamentiką
Adelina baigė Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos Dailės skyrių Žagarės filiale, tad dar besimokydama išbandė įvairias tapybos technikas, be to, savarankiškai ieškojo savęs impresionizme, realizme, grafikoje. Tačiau labiausiai širdis linko prie abstrakcijų, kurioms savo laisvą laiką ir skiria pastaruosius dvejus metus. Ji jau turi susiformavusią kasdienę rutiną – nelaukdama įkvėpimo sėda prie drobės, paruošia dažus ir tapo. Pamažu dirbant ateina ir kūrybinės vizijos.
„Pirmiausia drobę ištapau akriliniais dažais, po to, naudodama reljefinę modeliavimo pastą, maišytą su akrilo dažais, dėlioju taškučius, brūkšnelius. Kartais eksperimentuoju – nuspalvintoje drobėje net nežiūrėdama braižau linijas, jas po to jau atidžiai įvertindama papildau detalėmis, – atskleidžia A. Maižiutė. – Savitą rytietišką ornamentiką sugalvojau perkelti ir ant porceliano indų. Mano mama – servizų mėgėja, tad kartą pabandžiau papuošti ornamentais vieno jų baltus puodelius su lėkštutėmis. Aišku, pirma pasitarėme, kad neištapyčiau, kur nereikia. Man patinka atnaujinti indus, jiems suteikti naują gyvenimą. Todėl mėgstame lankytis sendaikčių parduotuvėse ir įsigyti jau naudotų servizų.“
Pirmosios pamokos – senelio tautodailininko dirbtuvėse
Jaunoji kūrėja sako, kad ją įkvepia kelionės.
„Pirmoji mane pakylėjusi, suteikusi kūrybinių impulsų buvo kelionė į Berlyną, ten aplankiau muziejų salą. Ypač didelę įtaką porceliano tapybai turėjo Pergamo muziejus, pristatantis Babilono ir Persijos kultūrą, meną ir architektūrą. Mane sužavėjo statinių, indų, kilimų spalvų, raštų ir tekstūrų kombinacijos, – pasakoja pašnekovė. – Tapybos darbai atspindi mano kelionių patirtis ir kūrybines transformacijas. Būtent po Berlyno pradėjau eksperimentuoti su tapybai naudojamomis priemonėmis. Venecija įkvėpė pasitelkti spalvų ir tekstūros galią, o po kelionės į Frankfurtą susitelkiau į abstrakcijas. Stokholmas, Ockelbas (Švedija) ir Zakopanė (Lenkija) sužavėjo gamtos grožiu, turtinga jos spalvų palete, įkvėpė improvizuoti su skirtingais tos pačios spalvos atspalviais.“
O kada gi prasidėjo Adelinos kelionė į meno pasaulį?
„Buvau labai mažytė, trejų–trejų su puse metų, kai pradėjau lieti akvarelę senelio (tautodailininko Vinco Maižiaus – aut. past.) dirbtuvėse. Mes piešdavome kartu: jis tapydavo savo darbus, o aš liejau savo fantaziją. Senelis patardavo, kaip naudoti dažus, bet nesikišdavo į kūrybinį procesą“, – prisimena Adelina. O mama Alanta Maižiutė priduria: „Jau tada ji bėgiodama kartodavo: „Aš būsiu kaip senelis, aš būsiu kaip senelis!“
Tiesa, Adelina kol kas pasirinkusi kitą kryptį. Senelis mėgo realizmą, o anūkei prie širdies – abstracionizmas, tačiau juos abu jungia gamtos pajautimas ir jos įtaka kūrybiniame procese.
„Labai vertinu ir žaviuosi impresionizmo dailininkais. Patinka Anri Matiso, Edgaro Dega, Gustavo Klimto, Klodo Monė, Fridos Kalo darbai“, – vardija jaunoji kūrėja iš Žagarės.
Prisidėjo prie paramos akcijos
Adelina Maižiutė neabejinga ir šio meto realijoms. Ji praėjusiais metais prisidėjo prie organizacijos „Lygiai“, nuo pat karo Ukrainoje pradžios renkančios ir vežančios paramą nukentėjusioms nuo seksualinių nusikaltimų Ukrainos moterims, akcijos.
„Šios organizacijos atstovė, pamačiusi mano paveikslus ir kitus darbus instagrame, susisiekė ir paklausė, gal sutikčiau prisidėti. Jie rinko kūrėjų meno darbus, kurie buvo parduodami, o lėšos skiriamos paramai. Mielai sutikau, parinkau du paveikslus. Jie aukcione buvo nupirkti, tad labai džiaugiuosi, padariusi kažką prasmingo“, – sako A. Maižiutė.
Adelinos darbų galima pamatyti ir platformose „Etsy shop“ bei TRiCERA ART shop (nuoroda – https://linktr.ee/maiziutee). Iš ten rudenį vieną paveikslą įsigijo pirkėjas iš Saudo Arabijos.
„Paveikslas ne rytietiškų motyvų, kaip būtų galima tikėtis, kad sudomins šios šalies žmones, bet kubizmo krypties. Beje, vienas pirmųjų mano sukurtų darbų. Šiuo metu turiu nutapiusi apie 40 paveikslų, su ištapytais porceliano servizais suskaičiavus, darbų skaičius jau priartėjo prie 50“, – skaičiuoja Žagarės gimnazijos abiturientė.
Adelina jau žino, kad baigusi gimnaziją tikrai rinksis menų studijas, tik dar tiksliai nepasisprendusi dėl specialybės.
„Už parodas esu dėkinga mane paskatinusiai dailės ir technologijų mokytojai Aušrai Petrauskienei“, – sako ji. O į Joniškio kultūros centrą atvežti darbus, kad juos galėtų pamatyti ir platesnė auditorija, pasiūlė Joniškio kultūros centro direktorės pavaduotoja, parodų kuratorė Ilona Osipova.
