Naujausios
Istorikas į knygą sudėjo ir šiuolaikinę istoriją
Balandžio pabaigoje Šiauliuose išleista universiteto docento, istoriko Arūno Gumuliausko knyga „Lietuvos istorija“. Tai pirmoji solidi Lietuvos istorijos knyga, apimanti 1795 — 2009 metus, išleista Šiauliuose, o vertinama ir pripažįstama visoje Lietuvoje. Interviu su autoriumi Arūnu GUMULIAUSKU — apie Lietuvos istorijos kontekstą ir Šiaulių vietą jame.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Pirmoji knyga
— Knygų su pavadinimu „Lietuvos istorija“ galima skaičiuoti begalę nuo Adolfo Šapokos iki Alfredo Bumblausko. Kas paskatino rašyti knygą?
— Akademikas Eugenijus Jovaiša paprašė, kad parengčiau medžiagą apie Lietuvos istoriją nuo 1795 iki 2009 metų kompaktiniam diskui. Aš persistengiau, parengiau ne tik diską, bet ir beveik 500 puslapių leidinį. Kompaktinis diskas išėjo kaip priedas prie Vilniuje leidžiamo mokslinio žurnalo „Istorija“.
Lietuvoje nėra tokios knygos, kuri apimtų laikotarpį nuo 1795 metų iki dabar, ir atskleistų to laikotarpio mūsų tautos nueitą kelią.
— Knyga išleista šiauliečių pajėgomis: autorius — šiaulietis, leidykla — šiaulietiška, visos knygos iliustracijos — iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus fondų.
— Šiauliai visos šalies mastu padarė tokį darbą, kokio iki šiol nebuvo. Įdomu, kad šiauliečių darbas būtent Vilniuje susilaukė ne tik istorikų bendruomenės, bet ir plačiosios visuomenės didelio susidomėjimo.
Akademikas E. Jovaiša, pamatęs knygą, sušuko, kad tai — pirmoji tokia knyga Lietuvos istorijoje. Yra išleista įvairiausių mokslinių darbų apie šį laikotarpį, bet ten nėra vientiso teksto. Moksliniai tekstai plačiajai visuomenei yra per sunkūs, todėl reikėjo tokios studijų knygos, kurią taip ir pavadinau, moksleiviams, studentams, visuomenei.
Man pačiam tai maždaug penkiolikos metų darbo rezultatas.
Šiaulių svarba
— Kiek vietos knygoje skirta Šiauliams?
— Šiauliai yra bendrame Lietuvos kontekste. Reikia pabrėžti, kad nuo 1920 iki 1940 metų Šiauliai pagal politinę, ekonominę, kultūrinę svarbą buvo antras miestas Lietuvoje po Kauno. Vilniaus tada neturėjome, o Klaipėda, nors ir buvo atgauta, vis tiek buvo vokiška.
Sovietmečiu Šiauliai užleido pozicijas, bet Atgimimo, Sąjūdžio laikotarpiu Šiauliuose vyko labai daug procesų, kurie Lietuvoje vyko pirmąkart. Pavyzdžiui, 1989 metais sausio mėnesį — pirmieji Lietuvoje demokratiniai rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą. Šiauliuose pirmą kartą Lietuvoje buvo panaudoti reklaminiai plakatai, skrajutės.
Natūralu, kad Šiauliai vėl po truputį pradėjo prarasti pozicijas, nes Lietuva — jūrinė valstybė, todėl joje pagrindinį vaidmenį atlieka sostinė ir uostas. Tik negalima pamiršti, kad Šiauliai ir 19 amžiuje, ir 20 amžiaus pirmoje pusėje iš tikrųjų buvo svarbus centras.
Istorijos peripetijos
— Kodėl knygos atspirties taškas 1795 metai?
— Būtent tais metais po trečiojo Abiejų tautų respublikos (Žečpospolitos) padalijimo nebeliko Lietuvos didžiosios kunigaikštystės. Nuo 19 amžiaus prasidėjo Lietuvos judėjimas už modernios valstybės sukūrimą. Vis dėlto Pirmoji Lietuvos respublika, kuri gyvavo nuo 1918 iki 1940 metų — tai moderni valstybė. Ji negalėjo būti atkurta be to, kas Lietuvoje vyko 19 amžiuje.
Negalima parodyti Pirmosios Lietuvos respublikos gyvavimo be Lietuvos politinių partijų susikūrimo. Dabar taip nemėgstamos partijos tada nuveikė didžiulį darbą atkuriant valstybę.
Neįmanoma parodyti Pirmosios Lietuvos respublikos be Vilniaus Didžiojo Seimo, kuris įvyko 1905 metais. Lygiai kaip ir negalima buvo praleisti Pirmojo pasaulinio karo, kadangi jis pakeitė Lietuvos geopolitinę padėtį. Neįmanoma parodyti Pirmosios Lietuvos respublikos be 1917 metų Vilniaus lietuvių konferencijos. Tai labai svarbūs mūsų tautos istorijos etapai, kurie, deja, vyko carinės Rusijos priklausomybės sąlygomis.
Logiškas tęsinys — Antrasis pasaulinis karas, kurio metu vyko Lietuvos okupacijos — dvi sovietinės ir viena nacių. Toliau — visas sovietmetis, partizaninis karas, kai mūsų tauta pradėjo eiti į nepriklausomybės atkūrimą.
Negalėjau neparodyti 19 amžiaus sukilimų, santykių su lenkais tarpukariu. Tos problemos mezgėsi būtent 19 amžiuje, kada atėjo laikas lietuviui identifikuotis kas jis yra — lietuvis ar lenkas. Tai žmones palietė asmeniškai, pavyzdžiui, du brolius Narutavičius. Stanislovas 1918 metų Vasario 16 dienos Akto signataras, o jo brolis Gabrielius — pirmasis Lenkijos prezidentas. Jį po kelių dienų nušauna, kaip netikrą lenką.
Būtina visuomenei parodyti visas istorijos peripetijas. Knygoje atskleistas ir mano, kaip istoriko, požiūris į visa tai, kas vyko Lietuvoje.
— Knyga baigiasi 2009 metais. Šiandienai jau atėjo laikas sugulti į istorijos knygą?
— Labai sudėtinga pasakyti, ką jau gali istorikas rašyti, o ko dar ne. Pavyzdžiui, tyrinėjant Sąjūdį labai pasigailėjau, kad nebuvo istorikų darbų apie Sąjūdį tuo metu, kai viskas vyko. Dabar archyvai jau išblaškyti, kai kurie sunaikinti, prisiminimai labai subjektyvūs, todėl šiandien turime iš Sąjūdžio istorijos labai daug baltų dėmių.
Savo studentus skatinu rašyti bakalauro darbus apie savo miestų, miestelių istoriją, kad dar kažkas išliktų, nes kada ateis laikas rašyti, nebebus, apie ką. Studentų darbai ateityje taps mokslinių tyrinėjimų pagrindu.
Dabartinių partijų, ypač miestų, miestelių skyrių istorija — tai balta dėmė. Po 20 metų parašyti kokios nors partijos Šiaulių skyriaus istoriją bus neįmanoma. Nyksta mūsų istorija, nes kai kas specialiai naikina archyvus arba juos slepia, kai kas iš viso neturi jokių dokumentų. Kas kalbama partijų susirinkimuose, niekas nieko nefiksuoja. Istorikams po kokių 20 metų nebebus ką veikti, jeigu nefiksuosime šiandienos.
— Pastarieji metai jums labai produktyvūs — leidžiate knygą po knygos.
— 2009 metais išėjo „Lietuvos istorija: įvykiai ir datos“. Aš ją vadinu kiekvieno Lietuvos piliečio stalo knyga, kurioje išdėstyti visi svarbiausi Lietuvos įvykiai nuo seniausių laikų iki šių dienų. Remiantis ta knyga galima orientuotis Lietuvos istorijoje.
Rengiu dar vieną knygą apie politinį gyvenimą Šiauliuose, ji pasirodys rudenį.
Daugiau: istorinės knygos
DRĄSA: Istorikas Arūnas Gumuliauskas išdrįso parašyti studijų knygą „Lietuvos istorija“ iki 2009-ųjų.
KNYGA: Šiauliuose išleista beveik 500 puslapių knyga „Lietuvos istorija“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.