Naujausios
Pernelyg įvairiapusė asmenybė
Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus surengtoje konferencijoje „Kas buvo kitą gadynę, mums senieji duoda žinią“ docentės dr. Janinos Švambarytės–Valužienės pranešimas apie tautosakininko Mato Slančiausko pažiūras tiesiai į klausimą, ar Matas Slančiauskas, laisvamanis, buvo žmogus toli nuo bažnyčios, neatsakė.
Lektorė apibendrino, kad jis pernelyg plačiabriaunė, įvairiapusė asmenybė, kurią galėtume padėti į priskirtą lentynėlę. XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje gyvenęs Matas Slančiauskas augo ir brendo religinėje aplinkoje, mokėsi 1857–1874 veikusioje Joniškio parapinėje mokykloje, 1957 metais mokėsi rašto ir muzikinius pradmenis įgijo pas Rudiškių vargonininką, tad vėliau galėjo užrašyti dainas su melodijomis, vargonavo Šiupyliuose, Žarėnuose. Žmonių jis buvo priimtas kaip savas, todėl jam pavyko užrašyti krašto poterius, kitas maldas, ubago žodynėlį. Dr. J. Švambarytė–Valužienė prisiminė, kaip jai pačiai prieš kelis dešimtmečius teko rinkti žmonių pasakojimus apie partizanus, jų prisiminimus, ir žmonės nenorėjo atsiverti, nes: „Tu – ne mūsų“. Turėjo siųsti vietinį gyventoją, kuriuo jie pasitikėjo. Lektorė daro prielaidą, kad ir M. Slančiauskui nebūtų pasisekę prisibelsti iki žmonių maldų, jeigu jis savo pažiūromis būtų buvęs per tolimas ir nepriimtinas.
Matas Slančiauskas buvo kūrybos žmogus. Jis ne tik užrašinėjo, ką žmonės kalba, dirbdamas siuvėju ir keliaudamas iš gryčios į gryčią, iš kaimo į kaimą, bet ir organizavo šiam darbui kitus. Daug savo surinktos tautosakos jis siuntė daktarui Jonui Basanavičiui.
Tokio įvaizdžio reikėjo pagal laikmetį
Dr. J. Švambarytė–Valužienė pasakojo, kad visai neseniai į jos rankas pateko 1988 metais išleista knyga „Lietuvos ateizmo istorijos chrestomatija“, galinti iš dalies paaiškinti, kodėl Mato Slančiausko portretas įgavo ne tik šiaip laisvamanio, bet ir gana aršaus bažnyčios kritiko bruožų. Nes tokio įvaizdžio reikėjo pagal laikmetį, ir tokį jį pateikė leidinio sudarytojai. Minėtoje chrestomatijoje lygiai taip pat kuriamas Vinco Mickevičiaus–Kapsuko, Jono Šliūpo, Jono Basanavičiaus paveikslai. Pasak pranešėjos, nors Matas Slančiauskas ir nevengė kritikuoti kunigų, bet jis tai darė ne todėl, jog buvo griežtai nusistatęs prieš religiją. Jis, būdamas pats geras amatininkas, kurio siųti kailiniai nesuplyšo net po 70 metų (tokius lektorė sakė savo akimis mačiusi – aut. past.), vertino ir gerus, idėjinius kunigus, tačiau nemėgo parsidavusių ir netoliaregiškų žmonių.
Kalbininkė Rita Urnėžiūtė auditorijai atvėrė Joniškio krašto žmonių pasakojimų iš XX a. pabaigos – XXI a. pradžios tyrėjų archyvų, taip pat nenutoldama nuo M. Slančiausko temos. Vienas tokių pasakojimų šmaikščiai pristato Jakiškių kaimo pavadinimą. Ėję kartą per miškelį du medžiotojai, o jiems kelią perbėgę žvėrys. Vienas klausia: „A, kiškiai?“, Kitas joniškietiškai atsakęs: „Ja, kiškiai, ja, kiškiai“. Taip ir liko kaimas Jakiškiai.
Pristatyta kompaktinė plokštelė
Joniškio kultūros centro meno kolektyvų vadovė, kuriai šiemet buvo įteikta Mato Slančiausko premija, Rita Kipšaitė–Balčiūnienė pristatė kompaktinę plokšetę „Aš išdainavau visas daineles“, skirtą švietėjiškos draugijos „Atgaja“ 130 metų įsikūrimo sukakčiai ir M. Slančiausko 170-osioms gimimo metinėms pažymėti.
Šioje plokštelėje, kurią išleido Joniškio kultūros centras, panaudojant Mato Slančiausko surinktus žodinius, muzikinius lobynus, įrašytas 21 dainuojamosios ir pasakojamosios tautosakos kūrinys. Juos atliko Joniškio kultūros centro folkloro kolektyvai „Rudbala“, „Kupars“, „Ašalia“, „Platonė“. Plokštelėje yra solinių ir daugiabalsių, vaikų, jaunimo–meilės,vestuvinių, karinių–istorinių dainų.
Joniškio Mato Slančiausko progimnazijos direktorė Ligita Eitkevičienė papasakojo, kaip tautosakininko vardas garsinamas mokyklos veikloje. Jau patys mažiausieji mokiniai, pirmokai, sužino, kaip su M. Slančiausku susiję Reibiniai, Rudiškiai, Skaistgirio seniūnija, kiek ir kur rajone yra jo vardu pavadintų gatvių. Keliaujama tautosakininko keliais, organizuojamos įvairios šventės, į kurias įtraukiami jo biografijos faktai, užmegzti ryšiai su M. Slančiausko giminėmis JAV.
Renginio dalyviai turėjo progą apžiūrėti bendro Algimanto Raudonikio meno mokyklos ir Mato Slančiausko progimnazijos projekto rezultatą – meno darbų parodą, kurioje eksponuojami mokinių kurti tautosakininko portretai, tautosakos kūrinių veikėjai. Mokiniams vadovavo pedagogės – Vida Žukienė, Vlada Ancevičienė, Loreta Angilovienė.
