Naujausios
Ieva galvoja apie eilėraščių knygutę
Dešimtmetė šiaulietė Ieva Degimaitė nuo šio pavasario ėmė kurti eilėraščius. Nuolat prie mokyklinio sąsiuvinio palinkusi mergaitė atrodo, lyg ruoštų nesibaigiančius namų darbus. Ji rimtai galvoja apie pirmąją eilėraščių knygutę.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Mergaitės mama Lina pasakojo, jog dukra niekada nestokojo fantazijos. O kai mokykloje per lietuvių kalbos pamoką namų darbams gauna užduotį baigti tekstą, pabaigos prirašo po šešis puslapius. Juos reikia sutrumpinti ir čia jau abiems, ir dukrai, ir mamai, prasideda vargai. Tačiau per šias pavasario atostogas pasireiškęs netikėtas kūrybos proveržis namiškius nustebino.
Ieva eiliavimui neieško vienumos — prisėda šalia namiškių ir rašo. Ji šalia, bet, atrodo, lyg jos nebūtų — tyli, susikaupusi. Mergaitė rašo apie žydintį medį (...mano medis po po langu žydi kaip puokštė gėlių), skruzdes (...skruzdeliukas, šaunuoliukas, gina savo šeimą ir draugus) savo norus (...į mėnulį slapčia tu sakyk savo norus), mamą (...aš myliu tave, auginki mane).
Prieiliavusi ne vieną sąsiuvinį, Ieva eilėraščius nori sudėti į atskirą eilėraščių knygutę. Kaip ją būtų galima išleisti, mergaitė informacijos savarankiškai ieškojo internete. Neradusi, pagalbos kreipėsi į mamą.
„Mama, tu žinai, kaip išleidžiama eilėraščių knyga? Prisipažinau, kad nežinau. Ieva nepatikėjo -- juk aš viską turinti žinoti“, — juokiasi mama Lina Malinauskienė.
Ir mama, ir seneliai į Ievos kūrybą žiūri rimtai ir vaikiško pomėgio neslopina. Jie supranta, kad mergaitė dar įsibėgėja, jai teks perprasti kūrybos paslaptis, atrasti savo žodį, braižą. Mama taip pat supranta, kad į būsimą knygutę tektų investuoti savus pinigus. „Bet jei radome kūrybos gyslelę, kodėl jos neskatinti?“ — svarsto pati savitą braižą turinti jaunos kūrėjos mama keramikė L. Malinauskienė.
POETĖ: Ievą Degimaitę „Šėltinio“ mokymo centro bendraklasiai vadina poete.
EILĖRAŠČIAI: Mergaitė eilėraščius užrašo paprastame mokykliniame sąsiuvinyje.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.