Į žydų kultūrą – per humorą ir maistą

Į žydų kultūrą – per humorą ir maistą

Į žydų kultūrą – per humorą ir maistą

Šiemet Europos žydų kultūros dienų renginiuose Joniškyje pagrindiniu akcentu tapo šios tautos humoro dvasia. Ją atskleidė animatorius, režisierius, karikatūristas Ilja Bereznickas.

Trijų dalių renginyje taip pat dėmesys skirtas tradiciniams žydų patiekalams, muzikai.

Loreta RIPSKYTĖ

loretar@skrastas.lt

Humoras padeda išgyventi

Kasmet rugsėjo pirmąjį savaitgalį Lietuvoje vykstantys Europos žydų kultūros dienų renginiai šiemet buvo organizuoti Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Joniškyje.

Pasak Joniško istorijos ir kultūros muziejaus direktorės Rasos Ališauskienės, humoro tema pasirinkta pagrindine, nes juokas – bene svarbiausias žmogaus ginklas, o žydų kultūroje jis ypač padėjo išgyventi.

Žydų kultūroje dažnai balansuojama tarp siaubo ir juoko. Tai atsiskleidžia žinomo animatoriaus, režisieriaus, karikatūristo Iljos Bereznicko kūryboje.

Animatorius pats pastebėjo, kad be humoro turbūt išprotėtų. Parodęs garsųjį „Baubą“, „Senelį ir senelę“ bei keletą kitų animacinių filmų, jų autorius papasakojo nuotaikingų istorijų, kurias pačiam teko patirti.

Maisto draudimai ir leidimai

Šiaulių „Aušros“ muziejaus istorijos skyriaus muziejininkė Austra Palapienė pristatė tradicinę žydų virtuvę, kuri labai susijusi su tautos religija ir istorija.

Žmonėse legendomis apipinta košerinė virtuvė, kurią kitos tautos ir religijos atstovams sudėtinga suprasti.

Žodis „košerinis“ reiškia „grynas“. Ruošiant tokį maistą griežtai laikomasi kašruto, taisyklių rinkinio, reglamentuojančio maitinimąsi.

Renginio dalyviai galėjo paragauti tradicinių žydų valgių: užkandėlių su paštetu, silke, įdarytos žuvies, kuri patiekiama su galva ir uodega, saldumynų.

Muziejininkė Austra Palapienė pasakojo, kad žydų naujieji metai švenčiami rudenį. Naujų metų šventės stalas turi būti apvalus, anto jo būtinai padedama obuolių.

Apvalumas reiškia darną. Ant tokio stalo visada padedama griežinėliais pjaustytų morkų, kurios forma primena monetas. Judėjų religija, anot muziejininkės, skurdo nelaiko dorybe ir skatina gyvenime kuo daugiau pasiekti, kiek žmogus sugeba.

Žydų kultūros dienos renginį vainikavo garsaus perkusininko Arkadijaus Gotesmano ir poeto, dramaturgo, Nacionalinės premijos laureato Rolando Rastausko literatūrinis koncertas „Nuo Kafkos ligi...“.

Autorės nuotr.

MAISTAS: Muziejininkės susirinkusiems siūlė paragauti tradicinių žydų patiekalų.

ŽUVIS: Per naujuosius metus valgomą įdarytą žuvį žydai patiekia su įdaro pripildyta galva.

PARODA: Renginio dalyviai atidžiai žiūrėjo karikatūristo, animatoriaus Iljos Bereznicko piešinius.

HUMORAS: Istorijos ir kultūros muziejaus direktorė Rasa Ališauskienė apie humorą gyvenime ir animacijoje pakvietė mintimis pasidalinti žinomą animatorių, karikatūristą, režisierių Ilją Bereznicką.