Naujausios
Į išnykusį kaimą šaukia angelas
Sekmadienį buvusio Miškadvario kaimo vietoje prie Pakruojo ir Radviliškio rajonų ribos, pašventinta skulptūra – į dangų iškeltais sparnais kelių metrų aukščio angelas. Skulptūra pastatyta buvusių miškadvariečių ir jų palikuonių sumanymu.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Išnykusiam kaimui atminti skulptoriaus Vaclovo Dubikalčio, kurio gimtinė irgi – Miškadvaris, ąžuolinė skulptūra pastatyta Maldžiūnų miško pakraštyje prie buvusios kryžkelės į išnykusį kaimą. Ją dar žymi kelios dešimtys metrų kelio, tiesto prieš pusantro šimto metų.
Prisiminti savo gimtąsias ar protėvių gyventas vietas susirinko apie šimtą žmonių. Tačiau kur buvo jų tėvų ar protėvių namai jie tik gali įsivaizduoti žvelgdami į didžiulį lygų pasėlių lauką.
Kaimas – jau ir seniausiai renginyje dalyvavusiai miškadvarietei Angelei Štarienei Dumšaitei – tik atmintyje. Aštuoniasdešimtmetė moteris pagerbta puokšte gėlių.
Sumanymas sukviesti išnykusio kaimo palikuonis gimė Miškadvaryje gimusiam, dabar Medikoniuose gyvenančiam "Žalgirio" žemės ūkio bendrovės vadovui Algirdui Astrauskui. O šią mintį jam "pakišo" kraštotyrininko, tame pačiame kaime gyvenančio Viliaus Tribulo monografija „Miškadvaris“.
Joje – savo šaknis gali rasti visi palikuonys tų, kurie kaimą įkūrė 1925 – 1926 metais, kai žemės reforma palietė Maldžiūnų dvarą. Jam priklausiusio Miškadvario palivarko žemės buvo išdalytos mažažemių ir bežemių šeimoms.
Tuomet nederlinguose krūmais apaugusiuose laukuose savo gyvenimus ir pradėjo naujakuriai – dabartinių skulptūros pašventinimo šventėje dalyvavusiųjų protėviai ir seneliai.
Būrys arčiausiai šių vietų gyvenančių žmonių draugiškai plušėjo beveik savaitę ir nuveikė didžiulį darbą: iškirto nereikalingus krūmus, išlygino aikštelę, betonavo pamatą skulptūrai, o miške aptiko šimtamečių ąžuolų, kažkada sodintą liepų alėją. Čia buvę miškadvariečiai planuoja įsirengti poilsiavietę.
„Kad būtų kur grįžus į tėviškę pailsėti, susitikti, prisiglausti prie savojo angelo“, – užsibrėžtu sumanymu dalijosi A. Astrauskas, čia pat tam gavęs savo tėviškėnų pritarimą ir pasiryžimą atvažiuoti į talkas rengiant poilsiavietę ir miško parką.
„Sunkiai dirbę, kūręsi nederlingose žemėse mūsų protėviai mums perdavė gerus genus. Gal todėl Miškadvaris yra talentingų, darbščių ir žinomų žmonių, menininkų šaknys. O kaimas buvo mažas – vos keliolika trobų“, – apie savo gimtąjį kaimą ir tėviškėnus sakė A. Astrauskas.
Autoriaus nuotr.
TĖVIŠKĖNAI: Prie Vaclovo Dubikalčio (su ąžuolų vainiku glėbyje) sukurtos angelo skulptūros Miškadvariui, fotografavosi prisiminimui tėviškėnai, bei Algirdas Astrauskas (V.Dubikalčio kairėje) ir Vilius Tribulas (skulptoriui iš dešinės).