Naujausios
„Gražuolės“ klausimai ne tik apie grožį
Vakar Šiaulių dramos teatre pristatyta premjera – dviejų dalių gyvenimo būdo groteskas „Gražuolės“ pagal Vladimiro Zabalujevo ir Aleksejaus Zenzinovo to paties pavadinimo pjesę, kurią Šiaulių dramos teatre režisuoja jauna režisierė kaunietė Agnė Dilytė. Žiūrovai spektaklio premjerą galės pamatyti jau šį sekmadienį.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Apie „plastmasinį“ grožį
Pasak spektaklio kūrėjų, pjesė neturi vientisos istorijos, tradiciškai persipinančių siužeto vingių, klasikinės struktūros. Pasirinkta lengvai atpažįstama forma – televizinis pokalbių šou. Režisierė A. Dilytė sako kėlusi sau tikslą kritiškai pažvelgti į šou pasaulio spindesį, jo propaguojamas vertybes, gyvenimo būdo ir santykių kičą.
Spektaklio herojės svarsto, ar gimti gražioms yra laimė. Gal begalinis moters grožis virsta jos drama? Arba neatneša nieko – praskrenda kaip drugelis ir pranyksta nebūty. O kartais jis tampa preke arba perlu, neatsakingai numestu kiaulėms.
„Kodėl grožis, kuris kemšamas į ekranus ir spaudą, yra toks plastmasinis, toks paviršutiniškas? Kam to reikia visuomenei? – klausia režisierė. – Man buvo įdomu pažvelgti į visuomenės ir gyvenimo būdo kičo santykį. Spektaklyje bus elementų, atpažįstamų iš televizijos, spaudos, popkultūros ženklų. Norim pasižiūrėti, kokie gyvenimai slypi po pudromis, silikonais, šinjonais, botoksais.“
Pasak A. Dilytės, spektaklyje užduodama daug klausimų ir pateikiama labai mažai atsakymų.
Scenoje apie grožį, jo trapumą ir jėgą kalba Širdžių Dama (aktorė Silva Povilaitytė), Princesė (Monika Šaltytė), Mažylė (Vilija Paleckaitė), Atamanė (Eglė Stanišauskaitė) ir Svajotoja (Agnė Kiškytė). Autorių ir laidos vedėją įkūnija Dalius Jančiauskas, asistentai – Aurimas Žvinys ir Anicetas Gendvilas.
„Kas svarbiau – vidinis ar išorinis grožis. Kiekvienas turim teisę rinktis savo vertybes. Mūsų užduotis – iškelti klausimus“, – sako aktorius D. Jančiauskas.
Spektaklio dailininkas scenografas Artūras Šimonis sako, kad rinkosi gana asketiškas, minimalias priemones. Norėjosi sukurti dinamišką, nuolat besikeičiančią erdvę, panašią į televizijos studiją. Personažų kostiumai – taip pat minimalūs, bet groteskiški.
Apie pjesę
Pjesės kūrėjai V. Zabalujevas ir A. Zenzinovas, Rusijos autoriai, istorijos pedagogai ir praktikuojantys žurnalistai, kalbino realias moteris, nepasižyminčias dideliais pasiekimais gyvenime, bet turinčias gamtos dovaną – grožį. Kurdami pjesę jie pabandė atskleisti, koks gyvenimas ir kokios paslaptys po gražia išore slypi, ir kuo gražios moterys skiriasi nuo kitų. Pjesės tekstas dėliojamas iš diktofono įrašų. Taip iš gyvo pokalbio gimsta personažai, išryškėja charakterių tipažai.
Pjesė „Gražuolės“ parašyta 2005 metais, bet ją statantys režisieriai raginami vis papildyti tekstą realijomis. Pasak spektaklio kūrėjų, tai – verbatimo (žodinė) pjesė. Tokios žodinės dokumentinės pjesės, šokiruojančiai atidengiančios socialines realijas, itin populiarios Rusijoje. Jos aktualios tik čia ir dabar, medžiaga – nūdienos įvykiai, temos, problemos ir pokalbiai.
Jono TAMULIO nuotr.
SCENA: Šiaulių dramos teatre vakar pristatyta premjera – jaunos režisierės Agnės Dilytės (dešinėje) režisuojamas spektaklis „Gražuolės“. Žiūrovai į premjerą kviečiami balandžio 6 dieną, sekmadienį.