Naujausios
Graviūros sukurtos pagal Renesanso tapytojų darbus
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje veikia XIX amžiaus italų graviūrų paroda iš Baltarusijos valstybinio Gardino religijos istorijos muziejaus rinkinių. Parodos eksponatai – originalūs plieno raižiniai, sukurti pagal garsių Italijos Renesanso tapytojų darbus. Kitąmet šiauliečiai planuoja eksponuoti istorinį lietuvių paveldą Baltarusijoje.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Paroda – bendradarbiavimo pradžia
Paroda „Krikščionybės siužetai XIX a. italų graviūrose“ – pirmasis „Aušros“ muziejaus bendro darbo su kolegomis iš Gardino rezultatas.
2013 m. „Aušros“ muziejaus paroda apie 1863 metų sukilimą buvo eksponuojama Gardino religijos istorijos muziejuje, tuomet muziejininkai užmezgė profesinius ryšius ir su kitais Gardino muziejais.
„Šventųjų paveikslų graviūros mus artina su Baltarusija, nes jie taip pat yra krikščionys. Tai graži mūsų bendradarbiavimo pradžia, kurią numatome tęsti. Kitais metais planuojame atvežti Lietuvos istorinio paveldo parodą iš mūsų fondų į Gardiną. Dar svarstome, kas tai galėtų būti“, – komentavo „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.
Parodos atidaryme dalyvavusi Gardino religijos istorijos muziejaus direktorė Rita Jenčelovskaja atskleidė, jog XIX a. italų graviūrų kolekciją muziejus įsigijo Vilniuje XX a. 9 dešimtmetyje.
Baltarusijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Aleksandr Korol džiaugėsi lietuvių ir batarusių kultūriniu bendradarbiavimu.
Krikščioniški siužetai
Kadangi pagrindinis darbų užsakovas buvo bažnyčia, daugelyje jų vaizduojami krikščioniški siužetai. Adventiniam laikotarpiui itin tinkančioje parodoje eksponuojamos XIX a. menininkų reprodukuotos graviūros, pagal žymius XV–XVII a. Italijos Renesanso epochos tapybos meistrų darbus.
Originalūs plieno raižiniai sukurti pagal tapytojų Sandro Botticelli, Raphaello, Domenico Puligo, Andrea del Sarto, Tiziano Vecellio, Jakopo Ligozzi, Giussepe Crespi ir kt. pasaulyje žinomas religinio turinio kompozicijas.
XIX a. Europoje suklestėjo reprodukcinė grafika, kurios ypatybė – savitas autoriaus santykis su interpretuojamu kito autoriaus kūriniu.
Išraižytos reprodukcijos menine verte nenusileidžia originalams. Reprodukuojantiems raižytojams ir meistrams buvo keliami aukšti profesiniai reikalavimai.
Be tvirtų piešimo pagrindų jie turėjo gebėti pakeisti kūrinio formatą, kompozicijos elementus, tapybiškai perteikti šviesos ir šešėlių žaismą, vėliau – originalų dailininko kūrybos stilių, kolorito ypatybes.
Europinio paveldo dalis
Menotyrininkė Ernesta Šimkienė pasakojo, jog Renesanso laikotarpiu bažnyčia ėmėsi meno kaip priemonės susigrąžinti tikinčiųjų dvasią. Per jausmingus, emocionalius vaizdus, pasakojimus ji paveikė tikinčiuosius.
Dailininkai atsisuko į gamtą, išmoko tiksliai perteikti erdvę, šviesą ir šešėlius, žmonių jausmus. Jų darbai pasižymi įtaiga, dramatine išraiška, simbolinių detalių akcentavimu.
„Kiek šie darbai dabar mus veikia – kitas klausimas. Distancija tarp tikėjimo ir žmogaus neretai didėja, žmonės panyra į vartotojiškumą. Dabar į meną galime žvelgti kaip į religijos istoriją“, – pažymi E. Šimkienė.
Tuo metu sukurti šventųjų atvaizdai, religinės tematikos graviūros, šiandien yra svarbi europinio meno paveldo dalis.
„Ką Paskutinė vakarienė galėtų pasakyti Australijos aborigenui? Jam tai būtų visiškai kitas puotaujančių žmonių sambūris. Mes žinome kontekstą – už graviūrų slypi didžiųjų meistrų darbai. Graveris – tarsi vertėjas, iš naujo parašęs knygą“, – komentavo menotyrininkė.
Net devynios parodoje eksponuojamos graviūros yra sukurtos pagal Florencijos dailininko Carlo Dolci (1616–1686) religinius paveikslus.
Ypatingas kūrinys – „Šv. Kazimieras“. Iš šio atvaizdo originalo, kopijų, replikų ir reprodukcijų pasaulyje šventasis labiausiai atpažįstamas kaip dangiškasis Lietuvos globėjas. Šv. Kazimieras yra svarbus ne tik Lietuvai, bet ir Baltarusijai.
Paroda Ch. Frenkelio viloje veiks iki 2016 m. sausio 31 dienos.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
POVEIKIS: Menotyrininkė Ernesta Šimkienė sakė, jog Renesanso laikotarpiu graviūros turėjo veikti tikinčiųjų dvasią, o dabar atskleidžia religijos istoriją, yra europinio meno paveldo dalis.
REPRODUKCIJA: Ypatingas parodoje eksponuojamas kūrinys „Šv. Kazimieras“, atpažįstamas kaip dangiškasis Lietuvos globėjas. Raižinys padarytas pagal Carlo Dolci'o paveikslą, dailininkas M. Orsi, raižytojas V. Benucci.
BENDRADARBIAVIMAS: Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza dėkojo Gardino religijos istorijos muziejaus direktorei Ritai Jenčelovskajai už bendradarbiavimą ir parodos parengimą.