Naujausios
Sausio 10–30 dienomis Kuršėnuose, Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje, galima išvysti vienos žinomiausių Lietuvos grafikos meistrų, pripažintos ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, grafikės Elvyros Kairiūkštytės (1950–2006) kūrinių parodą „Sugrįžimas namo“. Šia proga buvo pasirašytas ir dalies Elvyros Kairiūkštytės kūrybinio palikimo dovanojimo Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešajai bibliotekai aktas. Už šią neįkainojamą dovaną, garsinančią Šiaulių rajoną, Kuršėnus, padėkojo ir atminimo dovanas dailininkės bičiulėms Reginai Norvaišienei bei Ksenijai Jaroševaitei įteikė Šiaulių rajono vicemeras Eimantas Kirkutis.
Parodoje Kuršėnuose, dviejose bibliotekos salėse, eksponuojami žymiausi E. Kairiūkštytės kūriniai, kurie šiuo metu yra kviečiami eksponuoti Paryžiuje, Pompidu centre – viename žymiausių pasaulyje modernaus meno muziejų, kuriame yra eksponuojami Pablo Pikaso, Marko Šagalo, Henri Matiso, Fridos Kahlo, Vasilijaus Kandinskio ir kitų pasaulio dailės genijų darbai.
Vienos garsiausių Lietuvos grafikių parodą atvyko pristatyti dailininkės kūrybinio palikimo ir autorinių turtinių teisių saugotojai Regina Noreikaitė-Norvaišienė ir jos vyras Ignas Norvaiša bei skulptoriai ir ilgamečiai grafikės bičiuliai Ksenija Jaroševaitė ir Vladas Urbanavičius.
Būtent K. Jaroševaitė drauge su R. Norvaišiene, menotyrininke Ramute Rachlevičiūte sudarė ir 2010 metais išleido solidžią monografiją apie Elvyrą Kairiūkštytę „Deginantis gyvenimo artumas“. Ši knyga yra labai išsami, jautri ir patikima E. Kairiūkštytės gyvenimo ir kūrybos apžvalga.
E. Kairiūkštytės palikimo paveldėtoja R. Noreikaitė-Norvaišienė susirinkusiems pasakojo, kad Pompidu muziejus pageidauja ne tik laikinosios Elvyros Kairiūkštytės kūrinių parodos, bet ir kai kurių darbų turėti savo fonduose.
Renginį Kuršėnuose vedė bibliotekos Aptarnavimo skyriaus vedėja Karolina Kulevičienė, muzikinę programą atliko kuršėniškis Šiaulių S. Sondeckio gimnazijos mokinys Gabrielius Ruzas.
E. Kairiūkštytės kūryba – tai linoraižinių ciklai ir savarankiškos kompozicijos, kuriose pastebima tiek senųjų civilizacijų, tiek modernisto Pablo Pikaso, tiek lietuvių grafiko Viktoro Petravičiaus įtaka. Ir spalvoti, ir nespalvoti grafikės darbai – ekspresyvūs, meistriškai įtaigūs. Po jos mirties dirbtuvėje išliko milžiniški piešiniai, ritiniai, monumentalumu prilygstantys freskoms ar vitražams.
E. Kairiūkštytės kūriniai patenka į Lietuvos grafikos aukso fondą. Jos kūrybinį palikimą sudaro estampai, apie 11 000 didžiaformačių piešinių, eskizų ir t. t. Daug jos darbų turi didieji šalies muziejai, o nuo šiol menininkės paveldo dalis yra ir Kuršėnuose, su kuriais ją siejo ypatingas ryšys – po daugybės perkėlimų gyveno Kuršėnų vaikų globos namuose, čia baigė ir mokyklą, čia gimė jos pirmieji kūriniai.
Būtent todėl jos vienu pačių artimiausių žmonių buvusi jos klasės draugė Regina Norvaišienė ir padovanojo dalį Elvyros Kairiūkštytės palikimo būtent Kuršėnams. Po renginio kilo diskusija, kaip Šiaulių rajonas, Kuršėnai galėtų plačiau skleisti, deramai įamžinti genialiosios grafikės atminimą. Svarstyta, kad jos vardu galėtų būti pavadinta viena iš Kuršėnų gatvių. Kuri – turėtų spręsti kuršėniškiai.
