Garbūs kraštiečiai sugrįžo prisiminimų knygoje

Garbūs kraštiečiai sugrįžo prisiminimų knygoje

Garbūs kraštiečiai sugrįžo prisiminimų knygoje

Joniškiečiai atidavė pagarbą neeiliniam pedagogui, dailininkui, scenografui Juozui Vainauskui ir tikram medžio virtuozui, meistrui Jonui Vainauskui, išleisdami prisiminimų knygą, skirtą šiems kraštą garsinusiems broliams. Leidinys pristatytas Joniškio Raudonojoje sinagogoje ir Joniškio „Aušros“ gimnazijoje, kurioje prabėgo 24-eri Juozo Vainausko pedagoginio darbo metai.

Loreta RIPSKYTĖ

loretar@skrastas.lt

Idėja sklandė nuo 2009 metų

Pasak Vilniuje įsikūrusios joniškiečių draugijos „Sidabra“ prezidentės Giedrės Lastauskienės, idėja išleisti knygą „Juozas ir Jonas Vainauskai“ sklandė nuo 2009 metų.

„Bet mintis – kaip helio pripildytas balionas, gali pakibti palubėje arba lauke nuskrieti padebesiais, jeigu jo nepririši. Kada grupėje, besirūpinančioje knygos leidyba, atsirado kalbininkė Rita Urnėžiūtė, ji pagavo baliono virvelę ir pasakė, kad laikas dirbti“, – prisiminė viena iš knygos rengėjų G. Lastauskienė.

Leidinys buvo parengtas per pusantrų metų. Jame – fotografijos, beveik 40 giminaičių, bendramokslių, mokinių prisiminimų, tekstai, spausdinti tarpukario Lietuvos spaudoje.

Mokykloje jautėsi kaip šeimoje

Leidybai atidaryta speciali sąskaita sulaukė paramos ne tik iš Joniškio rajono savivaldybės, „Aušros“ gimnazijos, kurioje dirbo Juozas Vainauskas, bet ir iš daugelio privačių asmenų.

Kraštietis dailininkas, buvęs Juozo Vainausko mokinys Juozas Galkus, kurio indėlis leidžiant knygą taip pat labai svarbus, teigė, kad laikas Joniškio „Aušros“ gimnazijoje, kada teko susidurti su pedagogu Juozu Vainausku, tapo jo brandos metais.

Laikmetis buvo baisus: į sodybas dienomis ateidavo partizanai, naktimis – stribai. Prasidėjo vežimai į Sibirą, žmonės jautėsi nesaugūs, įbauginti. Tačiau gimnazijoje mokiniai jautėsi kaip šeimoje.

Po pamokų ilgas popietes ir vakarus jie praleisdavo mokyklos palėpėje su mokytoju J. Vainausku, kur ruošdavo rūbus ir dekoracijas jo statomiems vaidinimams. Vieni karpė reikiamas figūras, kiti dažė, treti viską sukabindavo, sustatydavo. Gimnazistų vaidinamų spektaklių eidavo žiūrėti ir kultūros darbuotojai.

Šviestuvai iš kankorėžių

Iš buvusio mokinio Liudo Jonaičio atminties neišnyko renginių scenografijos, kurią kūrė mokytojas Juozas Vainauskas, vaizdai. Scena atrodydavo lyg Operos ir baleto teatre.

Mokiniai eidavo su mokytoju kartu į mišką rinkti šakų, kankorėžių, kitų gamtos medžiagų, kurias panaudodavo dekoracijoms.

„Iš faneros išpjaustydavome formas, priklijuodavome kankorėžių, ir tas gaminys tapdavo šviestuvu“, – prisiminė L. Jonaitis.

J. Vainauskas daug pasakodavo apie operas, baletus, keliones.

„Mums buvo keista girdėti, kad mokytojas kažkada šoko baletą“, – prisipažino buvęs mokinys.

Savo gyvenimo kelyje Juozą Vainauską sutikęs dailininkas Ignas Vilčiauskas teigė nežinantis kito menininko, kuris būtų sugebėjęs taip kurti iš gamtos medžiagų.

Išlaikė lietuvybę

Juozo ir Jono Vainauskų dukterėčia Genovaitė Taurė Zastarskytė daugiausia užrašė savo mamos prisiminimus. Vainauskų šeimoje augo dešimt vaikų. Juozas buvo septintas, o Jonas – aštuntas. Visi jie buvo labai darbštūs, vieni kitus prižiūrėjo ir visą gyvenimą išlaikė broliškus jausmus, šiltą bendravimą.

Genovaitė Taurė Zastarskytė, bendraudama su dėde Juozu, kuriuo rūpinosi, peržiūrėjo gausų jo nuotraukų archyvą ir pasidarė fotografijų kopijas. Leidžiant knygą ši dokumentinė medžiaga labai pravertė.

Kitas dėdė Jonas Vainauskas, anot dukterėčios, nors pasitraukė į Vakarus, niekada nepamiršo esąs Lietuvos sūnus, visada prisistatydavęs lietuviu ir niekada nepakeitė nė vienos vardo ar pavardės raidės.

Jonas iš tėvo paveldėjo pomėgį drožinėti. Suaugęs dalyvaudavo parodose, drožė ne tik liaudiškos tematikos darbus – avis ganantį piemenėlį arba malkas skaldantį senolį – bet ir sakralinius darbus. Jo darbai puošė vienos Toronto bažnyčių altorių.

Prisiminimais apie Juozą Vainauską dalijosi ilgametis kultūros darbuotojas Bronius Zastarskis, šiaulietė medikė Danutė Jakštonienė.

Raudonojoje sinagogoje taip pat šia proga surengta fotografijų iš Vainauskų šeimos gyvenimo paroda.

Dariaus VIČO nuotraukos

SUSIDOMĖJIMAS: Į Raudonąją sinagogą susirinko daug brolius Juozą ir Joną Vainauskus pažinojusų kraštiečių, kurie susidomėję vartė naująją knygą.

PRISIMINIMAI: Profesorius Juozas Galkus, kuriam teko mokytis pas Juozą Vainauską, pasakojo, kaip mokiniai ilgas popietes ir vakarus praleisdavo mokyklos palėpėje su mokytoju, kur ruošdavo dekoracijas vaidinimams. Sėdi (iš dešinės) joniškiečių draugijos „Sidabra“ vadovė Giedrė Lastauskienė, Vainauskų dukterėčia Genovaitė Taurė Zastarskytė, Itorijos ir kultūros muziejaus direktorė Rasa Ališauskienė.

Autorės nuotr.

BROLIAI: Talentingi broliai Juozas ir Jonas Vainauskai garsino Joniškio kraštą.

KNYGA: Knygoje apie Vainauskus sudėta apie 40 žmonių prisiminimai.