Fotografijos pasakoja ir apie žmogų, ir apie vietą

Fotografijos pasakoja ir apie žmogų, ir apie vietą

Fotografijos pasakoja ir apie žmogų, ir apie vietą

Šiaulių „Laiptų" galerijoje veikia scenografės, dailininkės Aleksandros Jacovskytės fotografijų paroda „Vilniaus veidai“. Platų laikotarpį apimančiose nuotraukose įamžinti jos draugai, žymūs menininkai, gimtojo Vilniaus vaizdai.

Gintarė VALUCKYTĖ

gintare@skrastas.lt

Įamžinta tai, kas išnykę ar pasikeitę

Paroda atidaryta penktadienio vakarą. A. Jacovskytė tai, kas parodoje, nusako paprastai: „Mano draugai. Nebūtinai menininkai, bet visi mano draugai“. Vaizdai nuo 1963 iki 1993 metų.

Paroda buvo eksponuota Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centre įsikūrusioje salėje „Titanikas“, todėl atrinktos fotografijos, susijusios su tuometiniu Dailės institutu, su žmonėmis, kurie studijavo su menininke.

„Instituto patalpos dabar pasikeitė, žmonės taip pat, o kai kurių jau nebėra,“ – sakė autorė.

Žymūs jos bičiuliai, fiksuoti minėtu laikotarpiu: Rimtautas Gibavičius, Vytautas Kalinauskas, Ričardas Vaitiekūnas, Audrius Puipa, Mečislovas Bulakas, Antanas Mončys, Arvydas Šaltenis, Algimantas Švėgžda ir kiti.

Kultūrinę vertę įgavo ir Vilniaus senamiesčio architektūros detalės, išnykusios ar pasikeitusios.

Nuotraukos – kaip kino filmai

Scenografės fotografijose – ryškūs ne tik portretai, bet aplinka, judesys. Su šypsena autorė sako, kad tai labiau kino filmas negu fotografijos.

„Man buvo įdomu fotografuoti žmones tam tikroje aplinkoje, kur skirtingos faktūros, detalės. Kartais užtenka vien portreto, bet aplinka irgi labai svarbu,“ – sakė A. Jacovskytė.

Kiekviena nuotrauka turi aprašymą: datas, vardus, vietoves, faktus. Autorė teigė, kad tai jos gyvenimo dalis – užrašiusi ji prisimena, kur buvo tuo momentu, ką kalbėjo, kokia buvo nuotaika.

Visos fotografijos, darytos juostiniu fotoaparatu, nespalvotos. Menininkei tai įdomu, ji jaučianti nenutrūkusį ryšį, kai naudojasi senąja technika.

Jono TAMULIO nuotr.

AUTORĖ: Dailininkė, scenografė Aleksandra Jacovskytė įamžino ne tik bičiulių portretus, bet ir vaizdus iš pasikeitusių arba nelikusių Vilniaus vietų.