Naujausios
Rugpjūčio 6 dieną Fotografijos muziejuje Šiauliuose atidaryta Grzegorz Jarmocewicz paroda „Retrospektyva 1995–2026“.
Menininkas, pedagogas, Bialystòko INTERPHOTO festivalio įkūrėjas ir meno vadovas kūryboje nepaliaujamai užduoda tą patį klausimą: kaip laikas, atmintis ir galia formuoja žmogiškąją realybę ir kas galiausiai nusprendžia, ką bet kuris iš jų gali reikšti.
G. Jarmocewicz pradėjo kurti XX a. dešimtojo dešimtmečio viduryje, išleisdamas fotografijų ciklą „Rekvizitų kambarys“ („Props Room“) (1994–1995) – inscenizuotas fotografijas, darytas socialinių ir ekonominių permainų pokomunistinėje Lenkijoje laikotarpiu.
Jis sukūrė siurrealistiškas, gravitacijai nepaklūstančias scenas ir pakeitė pažįstamą religinę bei mitologinę ikonografiją, siekdamas ne tik komiško efekto, bet ir norėdamas pasipriešinti tuo metu įsitvirtinusioms naujoms komercinėms dogmoms ir kultūriniams stereotipams.
Netrukus ši ironija peraugo į kažką, kas labiau primena restituciją. Gimęs Suvalkuose, istorinių traumų ir politinių susiskaldymų paveiktoje pasienio vietovėje, G. Jarmocewicz'ius atkreipė dėmesį į savo krašto fizines ir istorines žaizdas. Serijoje „Pėdsakai II“ („Traces II“) (1996 m.), susidūręs su išniekintomis, atidengtomis Fahrenheitų šeimos kapo liekanomis, kūryboje jis perėjo nuo inscenizacijų prie liudijimų.
G. Jarmocewicz'ius vis sugrįždavo prie minties apie tai, ką prisimena vieta, kai joje gyvenę žmonės išeina iš gyvenimo. Serijoje „Kiekviena praėjusi akimirka“ („Every Overpast Moment“) jis išdėstė šimtmečio senumo vaikų, išpažįstančių skirtingas religijas, portretus šalia nuotraukų, kuriose užfiksuoti vaikai, šiandien gyvenantys tuose pačiuose pasienio regiono namuose.
Serijoje „Camera Opresiva“ (2022–2023) G. Jarmocewicz'ius įvairiais lygmenimis tyrinėjo šiuolaikinius kontrolės mechanizmus, biometrinį profiliavimą, dirbtinio intelekto algoritmus, išmaniąsias vaizdo klastotes ir valstybės vykdomą stebėjimą.
Darbe neapsiribojama vien stebėjimu – autorius vertina dėl to kylantį politinį spaudimą ir tai, kaip valdžios struktūros manipuliuoja kolektyvinėmis pažiūromis, siekdamos įtvirtinti susiskaldymą. Lenkijos valstybinės institucijos cenzūravo ir uždarė G. Jarmocewicz'iaus parodą, o 2023 metais INTERPHOTO festivalis, kurį G. Jarmocewicz'ius kūrė Białystoke daugiau nei dešimtmetį, neteko finansavimo.
Peržvelgus tris dešimtmečius, matyti, kad G. Jarmocewicz'iaus darbai veikia kaip socialinis barometras, pakaitomis pridedamas prie atminties, istorijos ir šiuolaikinės kontrolės mechanizmų, kad parodytų, kokį poveikį tam tikras momentas padarė jį išgyvenusiems žmonėms ir kokią reakciją jis galėjo sukelti.
Paroda Fotografijos muziejuje veiks iki rugsėjo 6 dienos.
