Filharmonijos direktorė praplovė muzikologo mundurą

Filharmonijos direktorė praplovė muzikologo mundurą

Filharmonijos direktorė praplovė muzikologo mundurą

Liepos 15d. Ch. Frenkelio rūmuose vyko smuiko muzikos vakaras. Susidomėjimą sukėlė Martyno Švėgždos Von Bekkerio (smuikas) ir Indrės Baikštytės (fortepijonas) pasirodymas. Buvo parduota 160 bilietų. Dėl galimybės pasiklausyti smuiko muzikos, žmonės sutiko stovėti ir net klausytis muzikos pro durų plyšius.

Prieš kelias dienas skandalingai apie Šiaulių publiką ir miestą pasisakęs garsus muzikologas Viktoras Gerulaitis sukėlė dideles Šiauliečių aistras, tačiau Šiaulių filharmonijos direktorei Nijolei Saimininkienei — tai didelės erudicijos demonstracija .

Eglė DEKSNYTĖ

redakcija@skrastas.lt

Direktorė iššifravo muzikologo žodžius

— Ką jūs manote apie muzikologo Viktoro Gerulaičio pasisakymą apie Šiaulių publiką?

— V. Gerulaitis yra didis eruditas. Tai yra jo humoro jausmas. Jis visada su savo humoro jausmu laviruoja ant labai aštrios briaunos, provokuoja žmogaus viduje pasipriešinimą, neigimą, savo vertės supratimą, bet labai savotiškais drastiškais metodais.

— Bet visas jo pasisakymas buvo gana skandalingas.

— Aš dar kartą atsiverčiau tą interviu. Jame yra tarsi visas V. Gerulaitis. Aš nežinau, kodėl tame interviu jis pasakė būtent taip, nežinau, ar norėjo išprovokuoti šiauliečių pasipiktinimą. Galima tiktai samprotauti, ką reiškia jo pasakyta frazė „Šiaulių publika yra įtartina“. Aš pažįstu šitą muzikologą. Tiek kiek jis yra susidūręs su Šiaulių publika, jis visada stebisi ja.

— Kuria prasme jis stebisi?

— Stebisi jos intelektu, stebisi jos muzikos suvokimu, kiek man yra tekę su juo kalbėti. Todėl jam ir yra ta publika įtartina. Sekantis jo sakinys visa tai paaiškina: „Gal čia darbininkų miestas, gal per karą subombarduotas, dabar šiame mieste lėktuvai skraido.“ Jis nori pasakyti, kad visame šitame kontekste vyksta tokio lygio festivalis, pilna publikos, tai tikrai šita publika jam yra įtartina. Iš kur visas šitas intelektinis potencialas šitokiam mieste? Taip turėtų išsišifruoti jo pasakymas. O žmonėm, kurie jo nepažįsta, matyt, atrodo kažkaip kitaip.

— Kai kuriems koncerto lankytojams jo pasakymas, kad Šiaulių publika — kažkoks sąšlavynas, sukėlė pasipiktinimą.

— Tas interviu — šimtaprocentinis V. Gerulaitis, kuris su savo humoru kartais pataiko į dešimtuką, o kartais prašauna pro šalį, užgaudamas kai kurių žmonių jausmus.

V. Gerulaičio „chamavoti“ pasakymai, tai jūs pratinkitės prie to, Šiaulių publika ir ne tik Šiaulių publika, visos Lietuvos publika. Per radiją jis dar ne taip pasisako. Jums reiktų į tuos pasakymus žiūrėti su ironija, su kokia žiūri jis pats.

Skaitytojos laiškas

Esu šiaulietė. Čia užaugau ir baigiau mokyklą. Šiauliai man brangiausias miestas. Ir štai, liepos 12d. „Šiaulių krašte“ perskaičiau straipsnį “V. Gerulaitis: Šiauliai — didelis sąšlavynas.“ Pakraupau. Ir tai pasakė gerb. muzikologas, manantis, kad darbininkų miestas — šiukšlynas. Jei tektų su juo susitikti, pasakyčiau, kad jam reiktų išklausyti profesinės etikos kursą ir išlaikyti egzaminą, o tik tada vesti renginius ir bendrauti ne tik su vadinamaisiais “inteligentais“, bet ir su normaliais žmonėmis. Taip. Šiaulia — darbininkų miestas. Ar tai blogai? Šiauliai išugdė daugybę talentų. “Gubernijos“ alaus darykla turėjo stiprų liaudies šokių kolektyvą, Šiaulių “Elnio“ futbolo komanda buvo viena stipriausių Lietuvoje, odinės galanterijos fabrike jau amžiną atilsį Saldauskas subūrė stiprų muzikinį ansamblį, kuriame dainavo S. Lileikis, A. Jarulis, N. Sčiukaitė ir kt. O kur dar dramos teatras. Juk ten vaidino labai daug garsių aktorių. Ir nemanau, kad ta senoji karta išugdė “sąšlavyną“. Lenkiu galvą prieš paprastą žmogų ir V. Gerulaičio vietoje — atsiprašau.

JUOKAS: N. Saimininkienė teigia, kad V. Gerulaitis publiką įžeidinėjo iš gerosios pusės.

ANŠLAGAS: Pasiklausyti smuiko muzikos susirinko gausybė žmonių.

Viktoras Gerulaitis:

– Šiandien susirinko nemažai klausytojų. Ką manote apie Šiaulių publiką?

– Šiaulių publika man yra įtartina, kiek pažįstu šį miestą. Todėl Šiauliams reikia duot ir duot tos muzikos.

– Kodėl ji įtartina?

– Nežinau. Gal čia darbininkų miestas buvęs ar per karą subombarduotas, kažkoks didelis sąšlavynas. Dar lėktuvai čia skraido. Gerai, kad duodat į snukį visiems tiems atskridusiems.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.