Filatelistas eksponuoja tarpukario Lietuvos pašto ženklus

Filatelistas eksponuoja tarpukario Lietuvos pašto ženklus

Filatelistas eksponuoja tarpukario Lietuvos pašto ženklus

Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje pristatoma kelmiškio filatelisto Jono Stabingio surinkta pašto ženklų kolekcija „Lietuva 1918 – 1940 metais.“ Paroda skirta paminėti 1918 metų Nepriklausomybės atkūrimą. Eksponuojama kolekcija yra pelniusi Vengrijoje – sidabro, Vilniuje surengtoje parodoje – bronzos medalių.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Filatelistu buvo susidomėjęs saugumas

Apie penkiasdešimt metų pašto ženklus kolekcionuojantis kelmiškis Jonas Stabingis surinkti Smetonos Lietuvos pašto ženklų kolekciją sumanė 1980 metais.

Tokiam žingsniui paskatino iš Kauno filatelistų gauti dar prieš lito įvedimą naudoti pašto ženklai, kurių kaina nurodyta auksinais ir skatikais.

„Prabudo patriotiniai jausmai, – savo sprendimą aiškina filatelistas. – Nors labai abejojau, ar pavyks surinkti visą kolekciją, vis tiek bandžiau. Prašiau žmonių, kurie rašinėjosi su užsienyje gyvenančiais giminaičiais, važiuodavau pas Rygos filatelistus. Mano užsispyrimu buvo susidomėję saugumiečiai, kvietė pasiaiškinti, kodėl taip įnikau į smetoninės Lietuvos ženklus. Tačiau kaltę suvertus kolekcininko pomėgiui, pavyko išsisukti.“

51 lape suklijuoti visi 1918 – 1940 metais išleisti pašto ženklai. Vieni iš įdomesnių rombo formos ženklai, išleisti Klaipėdos krašto atgavimo proga. Penkiolikos metų Nepriklausomybės sukakčiai išleisti trikampiai pašto ženklai. Yra ženklų, skirtų to meto Lietuvos krepšiniui. O vertingiausi - patys pirmieji nepriklausomos Lietuvos pašto ženklai, atspausdinti ant paprasto popieriaus, be jokių paveikslėlių ir pagražinimų. Parašyta tik pašto ženklo kaina.

Už kolekciją siūlė 2000 JAV dolerių

Prasidėjus Lietuvos Sąjūdžiui, Lietuvos filatelistų draugija suorganizavo pašto ženklų parodą Vilniaus parodų rūmuose. J.Stabingio kolekcija „Lietuva 1918 – 1940 metais“ pelnė parodos bronzos medalį.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, 1993 metais ši kolekcija nusiųsta į parodą Vengrijoje. Pusšimtis lapų su pašto ženklais tris savaites buvo tyrinėti Lietuvos Respublikos paveldo inspekcijos, pripažinti meno vertybe, po to sudėti į užantspauduotą dėžę ir išsiųsti į parodą Vengrijoje.

Ten kelmiškio kolekcija pelnė sidabro medalį. O vienas italų kolekcionierius prašė ją parduoti už 2000 JAV dolerių.

J.Stabingis prisipažįsta akimirką suabejojęs – gal parduoti. Mat, turėjęs kai kurių ženklų antrus egzempliorius. Bet tuoj pat pagalvojęs, kad gali ir nesurinkti antros pilnos kolekcijos, todėl atsisakė parduoti.

Per šimtas tūkstančių pašto ženklų

Be šios kolekcijos J.Stabingis turi labai daug kitomis temomis surinktų pašto ženklų. Rinko ženklus įvairiomis temomis. Iš viso jų turi per šimtą tūkstančių.

Tarybiniais laikais, pasak Jono, rinkti pašto ženklus buvo savotiška liga.

Jis kolekcionuoti pradėjo prieš 50 metų, mokydamasis šeštoje klasėje. Pomėgiu užsikrėtė nuo trejais metais vyresnio brolio Arūno. Paakino ir anglų kalbos mokytojas Zenonas Vagonis. Pomėgio J.Stabingis neapleido visą gyvenimą. „Ruošiausi studijuoti geografiją. Pašto ženklai man suteikdavo daug žinių apie visas pasaulio šalis,"– aiškina filatelistas.

Studijuodamas neakivaizdžiai, Jonas dirbo pionierių namuose, vadovavo jaunųjų filatelistų būreliui. Jo pomėgį perėmė mokiniai. Tarp jaunųjų filatelistų buvo ir šiandieninis ambasadorius Alfonsas Eidintas. Jono moksleiviai už pašto ženklų kolekcijas buvo skatinti kelionėmis į tuomet garsią „Arteko“ pionierių stovyklą Kryme.

Anuomet Kelmėje buvo daug vyresnio amžiaus filatelistų: Raimundas Mikalčius, Adolfas Dobilas, Kęstutis Lukošius, Zenonas Vagonis, Valerijus Paulionis. Jie keisdavosi ženklais, priklausė Visasąjunginei filatelistų draugijai. Draugija gaudavo visų TSRS respublikų pašto ženklų. Kiek sunkiau buvo gauti kapitalistinių šalių ženklų.

Jonas kolekcionavo ne tik pašto ženklus, bet ir metalinius ženklelius, jų surinko apie tūkstantį, plokšteles. Kasdien po kelias valandas praleisdavo tvarkydamas ir tinkamai apiformindamas savo kolekciją.

Kolekcijų papildymui kas mėnesį išleisdavo po kelias dešimtis rublių.

Pomėgį kolekcionuoti išstūmė kompiuteriai

Dabar J.Stabingis renka tik antspauduotus pašto ženklus. Iš kuklios savo pensijos neišgalėtų mokėti už naujus pašto ženklus ir pildyti savo kolekcijos.

Šiandien kolekcionavimas jau nėra pagrindinis žmonių pomėgis. Jauni iš viso tuo nesidomi. Šį vyresniosios kartos pomėgį išstūmė televizija ir kompiuteriai. Jauni žmonės nebeturi tiek kantrybės ilgai ieškoti trūkstamo ženklo, kolekcijas surinkti pilnas, jas tinkamai sutvarkyti ir aprašyti.

Jaunimas neįvertina ir vyresniųjų paliktų kolekcijų. Jas parduoda pigiai, tiesiog lagaminais. Nors tai yra neįkainojamas viso gyvenimo darbas, dirbtas su užsidegimu, turintis didžiulę vertę.

Autorės nuotr.

POŽIŪRIS: Jonas Stabingis sako, jog dabar pasikeitė požiūris į kolekcionavimą. Šį pomėgį išstumia televizija ir kompiuteriai.

KOLEKCIONIERIUS: Jono Stabingio kolekcija „Lietuva 1918 – 1940 metais“ pelnė bronzos ir sidabro medalius parodose.

SKATIKAI: Vieni pirmųjų 1918 metais atkurtos nepriklausomos Lietuvos pašto ženklų.

FORMOS: Klaipėdos krašto atgavimo proga išleisti rombo formos ženklai.

KREPŠINIS: Ir anoje Lietuvoje buvo gerbiamas krepšinis.

METINĖS: Pašto ženklai su Maironio atvaizdu išleisti 15 –osioms Nepriklausomybės metinėms.