Naujausios
Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) organizavo Europos paveldo dienų renginį – išvažiuojamąjį seminarą „Medis ir mūras dvarų architektūroje: tarp naujovių ir tradicijų tęstinumo“.
Šių metų Europos paveldo dienų tema „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“ ragino pažinti architektūrinius paveldo objektus per praeities ir ateities prizmę. Kelionėje apie dvarų istorinę ir architektūrinę raidą kalbėjo medinės ir mūrinės dvarų architektūros specialistės dr. Dalė Puodžiukienė ir Indrė Kačinskaitė. Visos dienos maršrutas apėmė tris rajonus: Radviliškio, Panevėžio ir Kėdainių, seminaro metu aplankyti mediniai užmiršti Liberiškio, Vadaktėlių, Linkavičių dvareliai, savininkų prižiūrimi ir tvarkomi Paberžės dvaro rūmai, Šlapaberžės, Kalnaberžės, Terespolio, Vincgalio dvarai, statinių kompleksas Dotnuvoje (Akademijoje) bei išpuoselėtos Burbiškio ir Baisogalos dvarų sodybos.
Ekskursija prasidėjo Burbiškio dvare, priklausančiame Daugyvenės kultūros istorijos muziejui-draustiniui. Dvarą pristatė muziejaus direktorė dr. Laura Prascevičiūtė. Šis dvaras yra unikalios kultūros vertybės statusą turintis paveldo objektas. Lankytojams čia atviras visas kompleksas: centriniai dvaro rūmai, ledainė, vaikų namelis, guvernantės namas, arklidės, svirnas, balandinė, oranžerija, altana ir kiti pastatai. Restauruotuose pastatuose įrengtos muziejaus ekspozicijos, veikia parodos, muziejaus erdvėse visus metus vyksta įvairios veiklos, tęsiančios ir populiarinančios dvarų kultūrą.
Lankydami dvarus, išvažiuojamojo seminaro dalyviai sužinojo, kad medžio ir mūro santykis yra vienas ryškiausių ženklų, liudijančių apie Lietuvos dvarų transformaciją – nuo tradicinio, glaudaus ryšio su vietos medžiagomis iki modernesnio, vakarietišką dvasią atspindinčio architektūrinio požiūrio. Medis ilgą laiką buvo neatskiriama Lietuvos dvarų architektūros dalis. XVIII a. pab.–XIX a. pr. Lietuvos dvarų architektūroje ima ryškėti mūriniai statiniai, žymintys ne tik technologinį progresą, bet ir didėjantį dvarininkijos norą sekti vakarietiškomis architektūrinėmis tendencijomis. Mūras tapo pagrindine medžiaga reprezentaciniams pastatams, tačiau mediena ir toliau buvo naudojama gyvenamuosiuose namuose ir ūkiniuose pastatuose, interjeruose ar smulkiojoje architektūroje. Ši dvilypė medžiagiškumo situacija rodo ne tik architektūrinį perėjimą, bet ir platesnį kultūrinį kontekstą, kuris ir buvo aptartas išvažiuojamojo seminaro metu.
Europos paveldo dienų renginiai visoje Lietuvoje vyko rugsėjo 18–26 dienomis.
